Istorija
- Lietuvos proistorė
- Lietuvos didvalstybės kūrimasis
- LDK europėjimas ir christianizacija
- LDK bajorų Respublikos įtvirtinimas. Reformacija
- LDK Abiejų Tautų Respublikoje. Katalikiškoji reforma
- ATR nelaimių šimtmetis
- Tridento Bažnyčios susirinkimas. Katalikiškoji reforma
- Jėzuitiškasis Vilniaus universitetas
- Baroko architektūros sklaida
- Kasdienis žmonių gyvenimas luominėje visuomenėje. Bajorų demokratija
- Valstybės ir visuomenės reformos. ATR sunaikinimas
- Lietuva Rusijos imperijoje. Moderniosios tautos kūrimas
- Modernioji Lietuvos Respublika
- Okupuota Lietuva. Sovietizacija
- Šiuolaikinė Lietuvos valstybė
Jėzuitiškasis Vilniaus universitetas
Vilniaus universitetas kūrėsi ne tik kaip civilizacijos raidos ir valstybės politikos vaisius. Konkrečią jo steigimosi išraišką lėmė Reformacijos ir katalikiškosios reformos konkurencija. Pirmieji jėzuitai atvyko į Vilnių . ir pradėjo ruošti dirvą kolegiji steigti. Oficialiai kolegija atidaryta . liepos 17 d. Vilniaus universiteto idėjai realizuoti . buvo gautas tiek popiežiaus Grigaliaus XIII, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stepono Batoro pritarimas. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras, remdamas vyskupo Valerijono Protasevičiaus sumanymą ir pastangas, . balandžio 1 d. davė naują Vilniaus akademijos atidarymo privilegijų raštą. . spalio 30 d. popiežius Grigalius XIII išleido bulę, patvirtinusią Vilniaus kolegiją universitetu – Academia et Universitas Vilnensis Societatis Iesu – Vilniaus Jėzaus draugijos akademija ir universitetas. Istorikai tvirtina, jog Universitete mokslo lygis nuo pat pradžių nebuvo žemesnis nei Prahos, Krokuvos ar Vienos universitetuose. Būtent iš šių ir kitų Vakarų ir Vidurio Europos katalikiškųjų universitetų atvykę profesoriai diegė jau susiformavusius, katalikiškosios reformos sąlygotus mokslo principus, intensyvią mokymo sistemą. Pamažu šios aplinkybės sukūrė sąlygas susiformuoti įvairių mokslo sričių mokykloms, kurių įtaka ir reikšmė pasiekė tolimiausius katalikiškus universitetus. Vilniaus universiteto aukščiausia pakopa ilgai buvo Teologijos fakultetas. Teologija Vilniaus universitete nuo pat pradžių rėmėsi Tridento bažnytinio susirinkimo aprobuota moderniąja scholastika, pozityviai perėmusia Renesanso epochos idėjas. Ryškiausia XVII a. teologijos mokslo asmenybė –Vilniaus universiteto profesorius Mikalojus Lancicijus (1574–1653), kurio originali asketizmo teologijos rinktinė „Dvasiniai veikalėliai“ (Opuscula spiritualia, išleista . Antverpene) buvo verčiama į lenkų, vokiečių, čekų, prancūzų, anglų kalbas. Reformuota teologija suformavo Universitete aktyvią misionierišką dvasią – ne vienas Universiteto auklėtinių savo veikla patvirtino aukštą Universiteto teologinės kultūros lygį. Andriejus Rudamina (Lu Ngan Tö) (1596–1631) nunešė Jėzaus draugijos, kartu ir Vilniaus universiteto, idėjas iki Kinijos, kur misionieriavo 1626–1634 m. ir parašė keletą asketizmo veikalų kinų kalba. Kitas misionierius – palaimintasis Andriejus Bobola . buvo nukankintas kazokų.
Viena ryškiausių figūrų – Martynas Smigleckis (1563–1618), iškilus poleminės teologijos ir ekonominės minties autorius, išgarsėjęs Europoje logikos veikalu „Logika“. Mykolo Radau (apie 1616–1687) retorikos vadovėlis „Improvizuojantis oratorius“ (Orator extemporaneus), . išleistas Amsterdame, vėliau buvo leidžiamas Leipcige, Londone, Krokuvoje, Bolonijoje, Kelne, Prahoje, Vilniuje ir kitur. Dar geriau vertintas ir šiandien tebevertinamas Žygimanto Liauksmino (1597–1670) retorikos vadovėlis „Oratorinė praktika ir retorikos meno taisyklės“ (Praxis oratoria et praecepta artis rhetoricae), pirmą sykį išleistas 1648 metais. Liauksminas laikomas naujo ir originalaus iškalbos mokymo metodo autoriumi, gynusiu klasikinę retoriką, grindžiamą Aristotelio, Cicerono ir Kvintilijano tradicijomis, smerkusiu Baroko epochos retorikai būdingą perdėtą žodžio puošnumą nusižengiant logikai, minties aiškumui ir nuoseklumui. Ne mažiau populiarus buvo Liauksmino muzikos teorijos vadovėlis „Muzikos menas ir praktika“ (Ars et praxis musica…, Vilnius, 1667). Vilniaus universitete išsilavinimą įgijo pirmasis rusų gramatikos autorius Meletijus Smotrickis (1577–1633). Vilniaus universiteto profesorius Konstantinas Sirvydas (apie 1580–1631) parašė pirmąją originalių pamokslų knygą lietuvių kalba ir dar reikšmingesnį pirmąjį lietuvių–lenkų–lotynų kalbų žodyną (abu darbai – .). Sirvydas laikomas lietuvių raštijos pradininku, padėjusiu pamatus ne tik lietuvių leksikografijai, bet ir apskritai lietuvių kalbotyrai.
Kitas profesorius – Albertas Kojalavičius–Vijūkas (1609–1677) lotynų kalba parašė Lietuvos istoriją (Historiae Lituanae, I dalis Gdanske – 1650, II dalis Antverpene – 1669), kuri ilgam tapo pagrindiniu žinių apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštiją šaltiniu Europoje. Būtų netikslu apsiriboti tik profesorių teologijos, logikos, retorikos darbais. Universitetas sugebėjo dinamiškai reaguoti į platesnius visuomenės poreikius ir epochos aktualijas. Vos tik įsikūrus Teisės fakultetui, profesorius Aleksandras Aronas Olizarovijus sukuria veikalą, paplitusį visoje Europoje – „Apie pilietinę žmonių visuomenę“ (De politica hominum societate, Gdanskas, 1651). Veikale Olizarovijus kėlė amatų reikšmę, prieštaraudamas tuo laiku įsigalėjusiai pažiūrai, kad bajorams negarbinga užsiimti amatais, kritikavo baudžiavą, gretindamas ją su vergove.
Epochos poreikiai subrandino vieną reikšmingiausių Lietuvos civilizacijos rezultatų – karo inžinerijos mokyklą, kurios iškiliausias atstovas (spėjama, Vilniaus universiteto auklėtinis) – Kazimieras Semenavičius (apie 1600–1651), . Amsterdame išleidęs veikalą „Didysis artilerijos menas“ (Ars magna artilleriae). Jo amžininkas Vilniaus universiteto teologijos ir matematikos profesorius Osvaldas Kriugeris (apie 1598–1655) dėstė, jog Mikalojus Kopernikas įrodė žemės sukimąsi aplink Saulę; išrado bei aprašė artilerijos taikiklį, tapo karališkuoju inžinieriumi ir buvo vadinamas „savo amžiaus Archimedu“. Panašaus kūrybinio likimo ir Vilniaus universiteto auklėtinis Adomas Adamandas Kochanskis (1631–1700), vėliau dėstęs įvairiuose Europos universitetuose. Jis parašė pirmą teorinį darbą apie laikrodžių konstrukciją, tyrė Žemės magnetizmą, sukonstravo magnetinę švytuoklę geografinei ilgumai jūroje nustatyti, svarstė universalios kalbos, net skaičiavimo mašinos, povandeninio laivo ir lėktuvo idėjas. Akivaizdūs Vilniaus universiteto nuopelnai gamtos mokslams išryškėjo vėliau, kai matematikos profesorius jėzuitas Tomas Žebrauskas (1714–1758) apie . suprojektavo ir įsteigė vieną pirmųjų Europoje observatorijų. Žebrausko mokinys, žymus Vilniaus universiteto astronomas Martynas Počobutas lygins šią observatoriją su garsiąja Grinvičo observatorija.
Popiežius Urbonas VIII . Romoje vainikavo laurų vainiku poetą Motiejų Kazimierą Sarbievijų. Tai buvo akivaizdus ženklas, kad tolimos Lietuvos poetas laikomas iškiliausiu epochos poetu. Juk tokiu pat vainiku . buvo vainikuotas garsusis Frančeskas Petrarka. Sarbievijus buvo pramintas „Sarmatų Horacijumi. Jis atstovavo universitetinės kultūros ir humanistinio išsilavinimo žmonių tipui, jėzuitinės krikščioniškosios pasaulėjautos sampratai, per lotynų kalbą sujungusiai antikinę ir krikščioniškąją tradicijas.
Eligijus Raila
