Istorija
- Lietuvos proistorė
- Lietuvos didvalstybės kūrimasis
- LDK europėjimas ir christianizacija
- LDK bajorų Respublikos įtvirtinimas. Reformacija
- LDK Abiejų Tautų Respublikoje. Katalikiškoji reforma
- ATR nelaimių šimtmetis
- Tridento Bažnyčios susirinkimas. Katalikiškoji reforma
- Jėzuitiškasis Vilniaus universitetas
- Baroko architektūros sklaida
- Kasdienis žmonių gyvenimas luominėje visuomenėje. Bajorų demokratija
- Valstybės ir visuomenės reformos. ATR sunaikinimas
- Lietuva Rusijos imperijoje. Moderniosios tautos kūrimas
- Modernioji Lietuvos Respublika
- Okupuota Lietuva. Sovietizacija
- Šiuolaikinė Lietuvos valstybė
Baroko architektūros sklaida
Lietuvoje barokas labiausiai paplito sakralinėje architektūroje. Jis patyrė keletą raidos tarpsnių. Išaugęs iš Renesanso veikiamo baroko vėliau virto labai savitu Vilniaus baroko variantu, apėmusiu ir provincijos medinį baroką, ir Vilniaus bažnyčias. Baroko interjerai įsiveržė į ankstesnių stilių mūro bažnyčias, barokas tapo reikšmingu skulptūros ir tapybos stiliumi, literatūros istorijos epocha. Su juo užgimė ir nauja meno šaka – teatras. Barokas paveikė ir kasdienybės daiktus: baldus, indus, rūbus, knygas. Su baroku susiję didieji liaudies meno reiškiniai – stogastulpiai su rūpintojėliais, pietomis ir šventųjų skulptūrėlėmis. Susiformavo barokinis kraštovaizdis su bažnyčiomis, vienuolynais, kalvarijomis, koplyčiomis, koplytstulpiais, kryžiais.
Nuo 1586 m. Nesvyžiaus jėzuitų bažnyčios iki Vilniaus katedros fasado skulptūrų, sukurtų 1784–1787 m., – du šimtmečius Lietuva gyveno baroko dvasia. Buvo sukurti europinės reikšmės kūriniai: Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčia, Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčia ar Pažaislio ansamblis prie Kauno. Susiformavo savita Vilniaus baroko mokykla, o architektas Jonas Kristupas Glaubicas sukūrė Vilniaus kaip baroko ir europinės kultūros miesto įvaizdį. Vargu ar kuri kita meno epocha Lietuvoje savo tąsa ir poveikio gelme gali prilygti barokui.
Baroko architektūros pradžia dažnai laikoma architekto Džiakomo dela Portos Jėzaus bažnyčia Romoje, pastatyta 1577 metais. Nepraėjus nė dešimtmečiui – 1586 m. šio architekto mokinys Džiovanis Marija Bernardonis pradėjo statyti Radvilų funduotą jėzuitų kolegijos Nesvyžiuje bažnyčią. O 1604 m. pačiame senojo Vilniaus centre, Rotušės aikštėje, pradėta statyti Šv. Kazimiero bažnyčia. Bažnyčios kertinis akmuo padėtas su didžiulėmis iškilmėmis, skirtomis šv. Kazimiero kanonizacijai. Šios iškilmės tapo tikru Baroko epochos pradžios simboliu. Barokas į Lietuvą atėjo nevėluodamas. Barokinė architektūra LDK teritorijoje paplito iki pat tolimiausių rytinių pakraščių – Mogiliavo, Oršos ir Mstislavlio. Drąsiai galima teigti, kad LDK yra šiauriausia ir ryčiausia barokinė šalis.
XVII a. Lietuvos barokas importuotas iš Italijos, o XVIII a. I pusėje susiformavo savita Vilniaus mokykla. Pagrindinis mokyklos stilistikos formuotojas, produktyviausias XVIII a. architektas ne tik Vilniuje, bet ir visoje LDK buvo iš vokiškų žemių (iki šiol dėl jo kilmės ginčijamasi) atvykęs liuteronas Jonas Kristupas Glaubicas (apie 1700–1767). Jis suformavo baroko architektūrinio stiliaus atmainą, neturinčią analogo Europos baroko architektūroje, – Vilniaus baroko mokyklą. Mokykla išsiskiria dekoratyvinių, kompozicinių ir architektūrinių elementų deriniu. Ryškiausias ypatumas – itin aukšti ir liekni pagrindinio fasado bokštai. Bažnyčios su dviem grakščiais, skirtingai dekoruotų tarpsnių bokštais tapo neatskiriamu katalikiškojo peizažo bruožu, pažymėjo rytinę katalikybės, drauge ir Vidurio Europos ribą. Glaubico kūrybos trisdešimtmetis (1737–1767) yra vienas ryškiausių senosios Lietuvos civilizacijos reiškinių, iki pat šiandien išlaikęs svarbiausio Lietuvos kultūros priklausomybės Vakarų civilizacijai ženklo statusą. Prieš jo nuopelnus epochos valdovų darbai tarsi ir nublanksta.
Eligijus Raila
