Istorija
- Lietuvos proistorė
- Lietuvos didvalstybės kūrimasis
- LDK europėjimas ir christianizacija
- LDK bajorų Respublikos įtvirtinimas. Reformacija
- LDK Abiejų Tautų Respublikoje. Katalikiškoji reforma
- Valstybės ir visuomenės reformos. ATR sunaikinimas
- Apšvietos idėjų sklaida ir poveikis Lietuvos visuomenei
- Edukacinė komisija ir pasaulietinis švietimas
- Ketverių metų Seimo reformos. Gegužės 3 - iosios Konstitucija
- Tado Kosciuškos sukilimas. ATR sunaikinimas
- Fiziokratų mintis Lietuvoje
- Klasicizmas Lietuvoje
- Lietuva Rusijos imperijoje. Moderniosios tautos kūrimas
- Modernioji Lietuvos Respublika
- Okupuota Lietuva. Sovietizacija
- Šiuolaikinė Lietuvos valstybė
Tado Kosciuškos sukilimas. ATR sunaikinimas
1794 metais Lenkijoje prasidėjo sukilimas, nukreiptas prieš Gardino seimo nutarimus, atvėrusius kelią antrajam Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimui. Jam vadovauti ėmė generolas Tadas Kosciuška, jau spėjęs pasižymėti JAV nepriklausomybės kovose. Kovo 24 dieną Krokuvoje jis paskelbė sukilimo aktą. Netrukus prie Raclovicų sukilėliai iškovojo pirmą reikšmingą pergalę. Balandžio 16 dieną sukilimas prasidėjo ir Lietuvoje. Lietuvos sukilėlių vadu tapo Vilniaus karo inžinerijos mokyklos viršininkas Jokūbas Jasinskis. Jo kariuomenė balandžio 22–23 d. išvadavo iš rusų dalinių Vilnių ir miesto rotušės aikštėje paskelbė Lietuvos sukilimo aktą, bylojantį apie Lietuvos Tautinės Aukščiausiosios Tarybos sudarymą. Toje pačioje aikštėje buvo pakartas Lietuvos didysis etmonas, Targovicos konfederacijos šalininkas Simonas Kosakovskis. Kai kurie sukilimo vyriausybės nariai buvo nepatenkinti radikaliais Jasinskio veiksmais ir jo siekimu plėsti Lietuvos savarankiškumą, kuris, anot jų, grėsė valstybės vientisumui, todėl vyriausias sukilimo vadas T. Kosciuška atšaukė Jasinskį iš Lietuvos sukilėlių vado pareigų. Taip pat buvo panaikintos atskiros Lenkijos ir Lietuvos sukilimo tarybos ir įkurta bendra abiem tautoms Vyriausioji Tautos Taryba. Pats Jasinskis po birželio 25 d. įvykusio Salų mūšio išvyko į Varšuvą.
Prūsijos ir Rusijos kariuomenės pradėjo smarkiai pulti ir vasarą jos perėmė iniciatyvą. Birželio 15 d. prūsai užėmė Krokuvą, o rugpjūčio 12 d. Rusijos kariuomenei pasidavė Vilnius. Rugsėjo mėnesį rusai užėmė Kauną, o spalį jau buvo užimta visa Lietuva iki Nemuno. Užnemunė atiteko Prūsijos kariuomenei. Spalio 10 d. mūšyje prie Maciejovicų buvo sunkiai sužeistas ir į rusų nelaisvę pateko T. Kosciuška. Lapkričio 5 d. buvo užimta Varšuva, kurią gynė ir pasitraukę Lietuvos sukilėliai. Ginant Varšuvą žuvo ir Lietuvos sukilėlių vadas J. Jasinskis. Paskutiniai sukilėlių likučiai buvo išblaškyti lapkričio 16 dieną.
Sukilimo pralaimėjimas nulėmė ir paskutinįjį Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimą. 1795 m. spalio 24 d. Rusija, Austrija ir Prūsija Peterburge pasirašė konvenciją dėl trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo. Lietuvos teritorija ir Kuršo kunigaikštija atiteko Rusijai, o Užnemunę prisijungė Prūsija.
1797 m. sausio 26 d. Rusija, Prūsija ir Austrija pasirašė Peterburge konvenciją, patvirtinančią trečiąjį Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimą. Prie konvencijos buvo pridėtas Stanislovo Augusto Poniatovskio sosto atsisakymo aktas. Paskutinis Lietuvos ir Lenkijos valdovas buvo ištremtas į Gardiną, o po Kotrynos II mirties perkeltas į Peterburgą, kur ir mirė 1798 m. vasario 12 dieną.
Eligijus Raila
