kalba literatūra istorija
A Ą B C Č D E Ę Ė F G H I Į Y J K L M N O P R S Š T U Ų Ū V Z Ž
 
400
1500
1600
1750
1822
1904
1988
ANTIKA
VIDURAMŽIAI
RENESANSAS
BAROKAS
APŠVIETA
ROMANTIZMAS IR REALIZMAS
XX A. LITERATŪRA
ŠIUOLAIKINĖ LITERATŪRA
LIETUVOS PROISTORĖ
 
LIETUVOS DIDVALSTYBĖS KŪRIMASIS
LDK CHRISTIANIZACIJA
LDK BAJORŲ RESPUBLIKA
LDK ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKOJE
ATR REFORMOS. VALSTYBĖS SUNAIKINIMAS
LIETUVA RUSIJOS IMPERIJOJE
MODERNIOJI LIETUVOS RESPUBLIKA
OKUPUOTA LIETUVA. SOVIETIZACIJA
ŠIUOLAIKINĖ LIETUVOS VALSTYBĖ
 
1009
1240
1387
1529
1569
1773
1795
1918
1940
1990

Istorija

Istorija > LDK bajorų Respublikos įtvirtinimas. Reformacija
Ar žinai?

Kovų su Maskva epochos pradžia

Po aktyvaus LDK veržimosi į Rytus, rytų slavų žemes, XV a. viduryje įsivyravo galios pusiausvyra tarp LDK ir Maskvos valsybės: Lietuva sudarė „amžinąją taiką“ su savo Rytų varžove ir pasidalijo įtaka tuo metu dar buvusioms nepriklausomoms žemėms (Tverei, Naugardui, Pskovui).
Tokia pusiausvyra truko maždaug pusę šimtmečio, o XV a. pabaigoje situacija pakrypo jau ne Lietuvos naudai. Dar LDK didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero valdymo pabaigoje labai padaugėjo ginkluotų pasienio konfliktų (vadinamasis pasienio karas 1487-1494 m.). Kazimierui mirus, jo įpėdinis Aleksandras padėtį bandė taisyti 1494 m. taikos sutartimi su Maskva ir vedybomis su Maskvos valdovo Ivano III dukra Elena 1495 metais. Vis dėlto ilgalaikės taikos pasiekti nepavyko, priešingai – netrukus prasidėjo dažnų karų tarp LDK ir Maskvos laikotarpis (jie vyko 1500-1503, 1507-1508, 1512-1522, 1534-1537 m.). Kovas su Maskva apsunkindavo Krymo totorių puldinėjimai. Kita vertus, kartais Lietuva sulaukdavo Lenkijos paramos.
Kovų eiga buvo permaininga: Lietuva patyrė ir įspūdingų pergalių (Oršos mūšis, 1514 m.), ir skaudžių pralaimėjimų (Vedrošos mūšis, 1500 m.). Per šiuos karus LDK prarado nemažai rytinių žemių (daugiausia po 1500-1503 m. karo – apie ¼ savo teritorijos) ir miestų, tarp jų ir strategiškai svarbią Smolensko tvirtovę (1514 m.). Iš visos šių karų virtinės išsiskyrė paskutinis (1534-1537 m., vadinamasis Starodubo) karas, nes šį kartą LDK buvo puolančioji pusė. Vis dėlto ir jis jokių teritorinių laimėjimų Lietuvai nedavė, tačiau ji sugebėjo pademonstruoti Maskvai, kad yra rimta priešininkė. Be to, šį kartą sulaukta ir kiek veiksmingesnės pagalbos iš Lenkijos.
Karai alino LDK ūkį, gerokai pakenkė finansinei būklei. Bajorų šauktiniai sudarė kariuomenės pagrindą, todėl didėjo bajorų reikšmė, su jais valdovas ir ponai vis dažniau buvo priversti tartis. Svarbesniems valstybės reikalams apsvarstyti buvo šaukiami seimai. Juose dažniausiai buvo reikalaujama iš bajorų mokėti karo mokesčius nuo savo valdų, kad būtų galima išlaikyti samdytos kariuomenės dalinius. Bajorija dažniausiai nenoromis sutikdavo, bet keldavo ir sau rūpimus klausimus. Pamažu seimai tapo visos valstybės bajorų luomine institucija.
Reikėtų pabrėžti, kad šio laikotarpio karai su Maskva vyko LDK rytinio pasienio teritorijose ir negrėsė LDK valstybės egzistencijai, o 1514 m. pergalė prie Oršos, pasiekta vadovaujant LDK didžiajam etmonui Konstantinui Ostrogiškiui, tapo viena garsiausių Lietuvos karybos istorijoje. Kita vertus, buvo patirta reikšmingų teritorinių nuostolių, taip pat pararastas didelės strateginės reikšmės punktas – Smolenskas, kurio, nepaisant visų pastangų, nepavyko atsiimti iki XVII a. pradžios.
Nerijus Babinskas
1500-1503 karas.Oršos mūšis.Čiurinskas apie Oršos mūšio reikšmę.Orsos musio vaizdas. Is Marcino Bielskio kronikos, 1564.Leidinys skirtas Oršai 1514.Orsos musio (1514) schema.Oršos mūšis. Než. dail., XVI a. I p.Konstantinas Ostrogiškis. Než. dail., XVII a. I p.Smolensko praradimas.Starodubo karas.Starodubo apgultis (1535) Iš Marcino Bielskio kronikos, 1564.Baronas apie LDK karinę organizaciją XV a. pabaigoje - XVI a. pradžioje.Baronas apie karų su Maskva XVI a. svarbą.Dundulis apie karų su Maskva, Žygimanto Senojo valdymo laikotarpiu, rezultatus.Baronas apie XV a. pabaigos XVI a. I pusės karų su Maskva reikšmę.LDK teritoriniai pokyčiai XV a. pabaigoje - XVI a. I pusėje.XV a. pabaigos - XVI a. I pusės mūšių lokalizacija.Vilniaus gynybinė siena (pagal 1648 m. planą).

Ar žinote, kad...

Specialūs pasiuntiniai nuvežė Oršos mūšio belaisvius į Budą, Veneciją ir kitas sostines parodyti, jog tuo metu, kai Europai grėsė turkų pavojus, iškilo nauja didelė jėga – Maskva, – taip pat priešiška krikščioniškiems kraštams. Belaisviai buvo gabenami narvuose.

Pagal
Bronius Dundulis,
Lietuvos užsienio politika XVI a., Vilnius: Mintis, 1971, p. 66.
Alfredas Bumblauskas,
Senosios Lietuvos istorija 1009-1795, Vilnius: R. Paknio leidykla, 2005, p. 220.