Istorija
- Lietuvos proistorė
- Lietuvos didvalstybės kūrimasis
- LDK europėjimas ir christianizacija
- LDK bajorų Respublikos įtvirtinimas. Reformacija
- Renesanso atėjimas į LDK
- Kovų su Maskva epochos pradžia
- LDK ūkis ir visuomenė XVI a. Valakų reforma
- LDK pilietiškumo sampratos. Lietuvos Statutai
- Etninė ir konfesinė LDK įvairovė. Reformacija
- Radvilos. Barbora Radvilaitė ir Žygimantas Augustas
- Liublino unija. Gediminaičių dinastijos pabaiga
- Livonijos karas. Steponas Batoras
- LDK Abiejų Tautų Respublikoje. Katalikiškoji reforma
- Valstybės ir visuomenės reformos. ATR sunaikinimas
- Lietuva Rusijos imperijoje. Moderniosios tautos kūrimas
- Modernioji Lietuvos Respublika
- Okupuota Lietuva. Sovietizacija
- Šiuolaikinė Lietuvos valstybė
Etninė ir konfesinė LDK įvairovė. Reformacija
XVI a. Vakarų Europoje buvo religinių kovų amžius. Tuo tarpu šio laikotarpio Lenkija tradiciškai laikoma religinės tolerancijos lopšiu ir daugiakultūriškumo pavyzdžiu. Iš tiesų LDK savo kultūrine ir konfesine įvairove Lenkiją pranoko, o ir tolerancijos mastu jai nenusileido. Aišku, reikia nepamiršti, kad toje epochoje religinės tolerancijos principai galiojo tik kilmingiesiems, t.y. bajorams. Pakantumas kitiems tikėjimams LDK buvo susijęs su tuo, kad nuo pat valstybės susikūrimo didelė gyventojų dalis išpažino stačiatikybę. Tai vadinamieji rusėnai, t.y. LDK gyvenę rytų slavai. Nors po oficialaus katalikybės priėmimo 1387 m. politikoje vyravo katalikai, bet stačiatikių buvo gerokai daugiau ir reikėjo jų paisyti. Be minėtų dviejų krikščionybės krypčių, tarp LDK gyventojų būta dar daug kitų konfesijų atstovų. Istorikas Alfredas Bumblauskas XVI a. LDK jų priskaičiavo iš viso 10. Tai ir „tarpininkaujančios mažumos“ judėjai žydai bei Rytų apeigų krikščionys armėnai, tai ir dar Vytauto Didžiojo laikais į Lietuvą atsikraustę musulmonai totoriai ir savitą judaizmo formą (karaizmą) išpažįstantys karaimai. Taip pat minėtina savita krikščionių konfesija susidariusi po Brastos bažnytinės unijos 1596 m. – graikų apeigų katalikai (unitai). XVII a. antroje pusėje į LDK atsikraustė sentikiai.Prie konfesinės įvairovės Lietuvoje XVI a. gerokai prisidėjo ir Reformacija. Pastarąją 1517 m. Vokietijoje pradėjo Martynas Liuteris. Reformacija buvo nepaprastai reikšmingas reiškinys, didelės dalies istorikų manymu žymintis Naujųjų amžių pradžią. Dėl šio religinio judėjimo susidarė nauja krikščionybės šaka – protestantizmas. Reformacijos idėjų veikiami pasauliečiai pradėjo aktyviai studijuoti Bibliją, reikšti nuomonę tikėjimo klausimais, suaktyvėjo knygų rašymas ir leidyba.
Reformacija greitai apėmė visą katalikišką Europą ir netrukus pasiekė LDK kaimynystę: 1525 m. susikūrė protestantiškoji (liuteroniška) Prūsijos kunigaikštystė. Maždaug tuo pačiu metu per prekybinius ir kultūrinius kontaktus pirmosios Reformacijos idėjos liuteronybės pavidalu pasiekė ir LDK. Lenkijos ir LDK valdovas Žygimantas Senasis buvo priešiškas protestantų judėjimui, todėl Reformacija plito pogrindyje. Ne visus gyventojus tai tenkino. Vilniuje susibūrė iš eilinių bajorų kilusių intelektualų grupė. Vienas ryškiausių jos veikėjų – Abraomas Kulvietis – 1539 m. įsteigė mokyklą kilmingai jaunuomenei. Netrukus jis dėl persekiojimo buvo priverstas emigruoti į Prūsiją, kur kartu su Stanislovu Rapolioniu tapo 1544 m. įkurto Karaliaučiaus universiteto profesoriais. Abraomas Kulvietis atvirame laiške kunigaikštienei Bonai Sforcai skelbė lietuvių kalbos, lietuviškos raštijos puoselėjimo programą. Dėl protestantų persekiojimų ši programa LDK nebuvo įgyvendinta, tačiau Mažojoje Lietuvoje pavyko sukurti lietuvišką religinę raštiją. 1547 m. žengtas pirmasis žingsnis – Karaliaučiuje buvo išleista pirmoji lietuviška knyga Martyno Mažvydo „Katekizmas“. Tuo tarpu LDK liuteronybės pozicijos sumenko, šiai konfesijai ištikimos liko daugiausia tik vokiečių bendruomenės.
Naujasis LDK valdovas Žygimantas Augustas buvo gerokai tolerantiškesnis protestantizmo atžvilgiu, todėl jam valdant padėtis ėmė keistis – į protestantizmą ėmė masiškai pereiti LDK ponai (Radvilos, Pacai, Kiškos, Hlebavičiai ir kiti). Šį kartą įsivyravo kita jo srovė – kalvinizmas. Protestantų lyderiu tapo LDK kancleris Mikalojus Radvila Juodasis. 1555-1570 m. laikotarpiu kalvinizmas etninėje Lietuvoje buvo faktiškai vyraujanti konfesija. Nors Mikalojus Radvila Juodasis bandė išlaikyti Lietuvos protestantų vienybę, tačiau padėtį komplikavo XVI a. šeštojo dešimtmečio pabaigoje LDK atsiradusi radikalioji reformacijos srovė – arijonai (antitrinitoriai), kurios atstovai laikėsi visiškai ponams nepriimtinų nuostatų: ėmė smerkti turtą, siūlė panaikinti baudžiavą. 1569 m. Vilniuje pradėjus veiklą jėzuitams protestantizmo pozicijos Lietuvoje ėmė silpti, tačiau protestantai (išskyrus radikaliosios srovės atstovus) nebuvo visiškai išstumti.
Nerijus Babinskas