Istorija
- Lietuvos proistorė
- Lietuvos didvalstybės kūrimasis
- LDK europėjimas ir christianizacija
- LDK bajorų Respublikos įtvirtinimas. Reformacija
- Renesanso atėjimas į LDK
- Kovų su Maskva epochos pradžia
- LDK ūkis ir visuomenė XVI a. Valakų reforma
- LDK pilietiškumo sampratos. Lietuvos Statutai
- Etninė ir konfesinė LDK įvairovė. Reformacija
- Radvilos. Barbora Radvilaitė ir Žygimantas Augustas
- Liublino unija. Gediminaičių dinastijos pabaiga
- Livonijos karas. Steponas Batoras
- LDK Abiejų Tautų Respublikoje. Katalikiškoji reforma
- Valstybės ir visuomenės reformos. ATR sunaikinimas
- Lietuva Rusijos imperijoje. Moderniosios tautos kūrimas
- Modernioji Lietuvos Respublika
- Okupuota Lietuva. Sovietizacija
- Šiuolaikinė Lietuvos valstybė
Radvilos. Barbora Radvilaitė ir Žygimantas Augustas
Radvilų giminė kilo iš Astikų šeimos, kurios atstovai jau Vytauto laikais užėmė svarbius LDK postus. XVI a. ji tapo viena įtakingiausių LDK šeimų ir iki pat XVIII a. pabaigos išlaikė šias pozicijas. Jie laikė savo rankose svarbias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos tiek pasaulietines, tiek ir bažnytines pareigybes. Suskaičiuota, kad ši giminė buvo lopšys 1 karalienei, 1 kardinolui, 37 vaivadoms, 22 ministrams (kancleriai, maršalkos, etmonai, iždininkai), 3 vyskupams ir daugybei kitų žemesnių LDK pareigūnų. Kartu Radvilos buvo ir turtingiausia ano meto didikų giminė, dvarus skaičiavusi tūkstančiais. Jie turėjo ne vieną rezidenciją Vilniuje, jiems priklausė Dubingiai, Biržai ir Kėdainiai, Palenkės Biala bei Vengrovas, šiandieninėje Baltarusijoje esantys Myras, Sluckas, Kleckas, Nesvyžius, Ukrainoje – Olyka.Radvilos vieninteliai buvo tituluojami Šventosios Romos imperijos kunigaikščiais. 1518 m. imperatorius Maksimilijonas I Mikalojui Radvilai Jaunesniajam (1470–1522) pirmam iš Radvilų giminės suteikė Šv. Romos imperijos kunigaikščio titulą, o 1547 m. šį titulą iš imperatorius Karolio V rankų gavo pusbroliai Mikalojus Radvilas Rudasis (1512–1584) ir Mikalojus Radvila Juodasis (1515–1565). Ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje paliko du Radvilos Juodojo sūnūs. Būsimasis Trakų ir Vilniaus vaivada Mikalojus Kristupas Našlaitėlis (1549–1616) į istoriją įėjo savo piligrimine kelione į Jeruzalę ir apie ją parašyta knyga. Savo kelionių dienoraščius rašė ir jo brolis Jurgis (1556–1600). Tačiau svarbiausia, kad šis Radvila tapo pirmuoju kardinolu Lietuvos istorijoje. Dar daugiau, šioje galingiausioje LDK didikų šeimoje gimė būsimoji karalienė. 1547 m. garsieji Radvilos ne tik išsirūpino kunigaikščio titulą, bet ir slapta ištekino už Lietuvos didžiojo kunigaikščio (nuo 1544), būsimo Lenkijos karaliaus (nuo 1548) Žygimanto Augusto Radvilos Rudojo seserį Barborą. Valdovo giminaičiais tapusių Radvilų įtaka dar labiau išaugo. Tiesa, oficialiai Barbora buvo vainikuota Krokuvoje tik 1550 m., o po metų palaužta ligos – mirė. Tačiau svarbiausia tai, kad Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto meilė tapo ne tik viena romantiškiausių, bet ir pirmąja didele meilės istorija Lietuvos istorijoje, prilygstančia šekspyriškąjai Romeo ir Džuljetos meilei.