Istorija
- Lietuvos proistorė
- Lietuvos didvalstybės kūrimasis
- LDK europėjimas ir christianizacija
- LDK bajorų Respublikos įtvirtinimas. Reformacija
- Renesanso atėjimas į LDK
- Kovų su Maskva epochos pradžia
- LDK ūkis ir visuomenė XVI a. Valakų reforma
- LDK pilietiškumo sampratos. Lietuvos Statutai
- Etninė ir konfesinė LDK įvairovė. Reformacija
- Radvilos. Barbora Radvilaitė ir Žygimantas Augustas
- Liublino unija. Gediminaičių dinastijos pabaiga
- Livonijos karas. Steponas Batoras
- LDK Abiejų Tautų Respublikoje. Katalikiškoji reforma
- Valstybės ir visuomenės reformos. ATR sunaikinimas
- Lietuva Rusijos imperijoje. Moderniosios tautos kūrimas
- Modernioji Lietuvos Respublika
- Okupuota Lietuva. Sovietizacija
- Šiuolaikinė Lietuvos valstybė
Liublino unija. Gediminaičių dinastijos pabaiga
Nuo 1385 m. Lietuvą ir Lenkiją valdė Gediminaičių (Jogailaičių) dinastija. Lenkijos politikai siekė panaikinti Lietuvos suverenumą, o Lietuvos valstybinės institucijos stengėsi atmesti šias pretenzijas. Tokia padėtis išliko iki XVI a. 7-ojo dešimtmečio.XVI a. 6-7-ojo dešimtmečių sandūroje, siekdama užvaldyti bent dalį Livonijos teritorijos, LDK aktyviai įsitraukė į jos dalybas. 1562 m. pasibaigus paliauboms su Maskva prasidėjo karo veiksmai visame rytų pasienyje. Situacija Lietuvai klostėsi nepalankiai. Sunkaus karo su Maskva sąlygomis tiek Lenkija, tiek karo sunkumų ir finansinės naštos slegiama lietuvių bajorija pradėjo reikliai kelti unijos klausimą.
1563 m. pabaigoje į Lenkijos seimą Varšuvoje atvykus Lietuvos atstovams prasidėjo diskusijos dėl unijos. LDK delegacijai vadovavo Mikalojus Radvila Juodasis. Lietuvių ir lenkų nuomonės unijos klausimu labai skyrėsi. Žygimantas Augustas pasidavęs lenkų įtakai palaikė jų pusę. Ginčams užsitęsus keletą mėnesių Lietuvos atstovai išvažiavo pakvietę derybas tęsti Lietuvoje. Lietuvos atstovams išvykus valdovas patvirtino lenkų naudai pakoreguotą tarpinio susitarimo tekstą ir perleido savo tėvonines teises į LDK Lenkijos karūnai. 1564 m. birželyje Bielsko seime Lietuvos ponų taryba lenkų atstovams dalyvaujant atrėmė lietuvių bajorų siūlymus dėl nuolaidų lenkams unijos klausimu. Šiuo laikotarpiu į diskusijas dėl unijos įsitraukė ir abiejų šalių literatai.
Tęsiantis karui su Maskva LDK vilkino derybas dėl unijos su Lenkija, juo labiau kad Livonijos karo reikalais kurį laiką ėmė aktyviau rūpintis ir pats Žygimantas Augustas. Tačiau, kai 1567 m. valdovo entuziazmas karo atžvilgiu išblėso, lietuvių pusė nebegalėjo atidėlioti unijos su Lenkija klausimo sprendimo. Vis dėlto paruošiamajame seime, vykusiame 1568 m. gruodžio mėn. Vohinėje (Vainoje), LDK išsireikalavo iš valdovo privilegiją, kuria įsipareigota apsaugoti Lietuvos valstybę ir faktiškai panaikinančią tėvoninių teisių į Lietuvą atsisakymą Lenkijos karūnos naudai.
1569 m. sausio mėn. Liubline prasidėjo derybos. Derybas vykdė Lietuvos seimo delegatai iš ponų tarybos (faktiškai lyderis buvo Mikalojus Radvila Rudasis). Kiekviena pusė pateikė savo unijos sutarties projektą. Lenkai lietuvių pateiktu projektu pasipiktino ir jį atmetė. Deryboms įstrigus unijos reikalą pažadėjo išspręsti Žygimantas Augustas. Taip susiklosčius aplinkybėms, nepaisant valdovo įkalbinėjimų, Lietuvos delegacija iš Liublino išvyko. Tuomet Žygimantas Augustas lenkų reikalavimu pasirašė privilegijas dėl Palenkės ir Voluinės vaivadijų prijungimo prie Lenkijos (birželio mėnesį nuo LDK taip pat buvo atplėštos Kijevo ir Braclavo vaivadijos). Iš viso LDK prarado apie pusę savo teritorijos. Lietuva karo su Maskva sąlygomis atsidūrė dar ir ant pilietinio karo su savo valdovu, remiamu galingos Lenkijos, slenksčio.
Naują Lietuvos ponų tarybos siųstą delegaciją 1569 m. balandžio mėn. priėmė Lenkijos senatas ir derybos buvo atnaujintos. Lietuviai iš esmės sutiko sudaryti uniją, bet protestavo prieš vaivadijų atplėšimą. Lenkai nieko apie tai nenorėjo girdėti ir balandžio 23 d. net paskelbė visuotinį Lenkijos kariuomenės šaukimą. Vis dėlto derybos nenutrūko, o birželio mėn. prasidėjo baigiamasis jų etapas. Sumanios Jono Chodkevičiaus diplomatijos dėka lietuvių delegacijai pavyko išsiderėti reikšmingų nuolaidų LDK valstybingumui išaugoti. Liepos 1 d. unijos sutartis buvo sudaryta ir jai prisiekta. Unijos aktas skelbė, kad Lenkija ir LDK nuo šiol sudaro vieną nedalomą „kūną“. Seimai busią bendri ir rinksiąsi Lenkijoje (Varšuvoje), valdovas bus vainkuojamas tik Krokuvoje (tačiau didžiojo kunigaikščio titulas paliekamas), pinigų kursas suvienodinamas, panaikinti tarpusavio muitai, o Livonija bus valdoma bendrai. Pagal šią sutartį Lietuva išsaugojo atskirą administraciją (urėdus), teisę, teritoriją, kariuomenę, iždą.
Unijos nuostatos išsaugojo sukurto politinio darinio dvilypumą, kuriam įvardyti istorikai neranda tikslaus termino: vienais bruožais ji primena konfederaciją, kitais − federaciją, nors iš kai kurių bendriausių formuluočių išplaukia, kad tai turėtų būti unitarinė valstybė. Bet kuriuo atveju tai buvo labai reikšmingas posūkis Lietuvos istorijoje, nors LDK ir išliko politiniu subjektu.
Iš trečios Žygimanto Augusto santuokos su Kotryna Habsburgaite taip pat negimė įpėdinis, todėl 1572 m. po valdovo mirties nutrūko ir Gediminaičių-Jogailaičių dinastija ir Jungtinėje Abiejų Tautų Respublikoje (ATR) prasidėjo renkamų valdovų laikotarpis.
Nerijus Babinskas
