kalba literatūra istorija
A Ą B C Č D E Ę Ė F G H I Į Y J K L M N O P R S Š T U Ų Ū V Z Ž
 
400
1500
1600
1750
1822
1904
1988
ANTIKA
VIDURAMŽIAI
RENESANSAS
BAROKAS
APŠVIETA
ROMANTIZMAS IR REALIZMAS
XX A. LITERATŪRA
ŠIUOLAIKINĖ LITERATŪRA
LIETUVOS PROISTORĖ
 
LIETUVOS DIDVALSTYBĖS KŪRIMASIS
LDK CHRISTIANIZACIJA
LDK BAJORŲ RESPUBLIKA
LDK ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKOJE
ATR REFORMOS. VALSTYBĖS SUNAIKINIMAS
LIETUVA RUSIJOS IMPERIJOJE
MODERNIOJI LIETUVOS RESPUBLIKA
OKUPUOTA LIETUVA. SOVIETIZACIJA
ŠIUOLAIKINĖ LIETUVOS VALSTYBĖ
 
1009
1240
1387
1529
1569
1773
1795
1918
1940
1990

Istorija

Istorija > LDK bajorų Respublikos įtvirtinimas. Reformacija
Ar žinai?

Livonijos karas. Steponas Batoras

XVI a. didėjo žemės ūkio produktų paklausa, augo eksporto apimtys, vis didesnė problema darėsi savų uostų trūkumas. Lietuvos politikai susidomėjo Livonijos uostais bei galimybe juose įsitvirtinti. Į nusilpusią, vidinių religinių ir politinių kovų draskomą Livoniją taip pat pretendavo Maskvos valstybė, Švedija, Danija. 1557 m. rugsėjo 14 d. Livonijos ordino magistras sudarė karinę sutartį su Žygimantu Augustu (kaip LDK didžiuoju kunigaikščiu) prieš Maskvą. Atsakydama į tai 1558 m. Maskva įsiveržė į Livoniją, užėmė Narvą, Tartu. Taip prasidėjo Livonijos karas. 1559 m. Livonijos ordino magistras ir Rygos arkivyskupas pasidavė Lietuvos globai. LDK įvedė kariuomenę į Livonijos pilis, Maskva taip pat paėmė porą Ordino pilių, bet abi pusės vengė susidūrimų ir laikėsi iki 1562 m. galiojančių paliaubų. 1561 m. į Livonijos dalybas įsitraukė Danija ir Švedija. 1561 m.lapkričio 28 d. Livonija buvo prijungta prie LDK. Ji išsaugojo autonomiją (santvarką ir liuteronų tikėjimą), tačiau buvo pertvarkyta administraciškai – atsirado Kuršo kunigaikštystė (pastaroji tapo LDK vasalė) ir Uždauguvis.
Pasibaigus paliauboms Maskvos kariuomenė pradėjo aktyviai pulti rytiniame LDK pasienyje, o 1563 m. užėmė Polocką. Lietuvos padėtį kuriam laikui sustiprino 1564 m. pradžioje laimėtas Ulos mūšis. 1565-1567 m. aktyvūs karo veiksmai nevyko (vadinamasis „tingusis karas“), tai leido Lietuvai baigti administracinę reformą, sustiprinti pozicijas Livonijoje ir visame Maskvos fronte. LDK kariuomenėje gerokai didėjo profesionalų karo algininkų skaičius (šauktinių bajorų kaiuomenė nebuvo labai efektyvi). 1567-1568 m. Lietuva surengė žygį, pavyko paimti naujai pastatytą Ulos tvirtovę. Sudarius Liublino uniją 1569 m. ir Lenkijai nuo LDK atplėšus pietines ir pietrytines žemes į konfliktą su Maskva įsitraukė ir Lenkija. Į Maskvą pasiųsta bendra lietuvių ir lenkų pasiuntinybė, 1570 m. trejiems metams pasirašytos paliaubos (vėliau jos buvo du kartus pratęstos). Mirus Žygimantui Augustui visi kaimyninių šalių valdovai įsitraukė į varžybas dėl ATR sosto. Ivanas Rūstusis taip pat į jį pretendavo, todėl su LDK nebekariavo.
1576 m. ATR valdovu išrinktas Transilvanijos kunigaikštis Steponas Batoras nesėkmingai bandė derėtis su Maskvos valdovu dėl taikos. 1577 m. vasarą Ivano Rūsčiojo kariuomenė puolė ATR dalinius ir užėmė visą Uždauguvį (išskyrus Rygą). Jau 1577 m. pabaigoje LDK kariuomenė, vadovaujama Mikalojaus Radvilos Rudojo ir jo sūnaus Kristupo Radvilos Perkūno, perėjo į kontrpuolimą Livonijoje. 1578 m. lietuviai, remiami lenkų ir švedų, sumušė Maskvos kariuomenę prie Cėsių. Naujasis ATR valdovas Steponas Batoras kruopščiai ruošėsi karui: kariuomenė sustiprinta vengrų ir vokiečių samdinių pulkais, patobulinta artilerija, išplėsta Vilniaus patrankų liejykla. Šiame etape jau darniai veikė LDK ir Lenkijos kariuomenės. Kare įvyko persilaužimas. Nuo 1579 m. Steponas trejus metus iš eilės rengė sėkmingus karo žygius: atsiėmė Polocką, užėmė Didžiųjų Lukų tvirtovę ir daug aplinkinių miestų, 1581 m. apgulė Pskovą (paimti nepavyko). Nualinta karo, po ilgų derybų 1582 m. Maskva pasirašė su ATR dešimties metų paliaubas. Ivanas Rūstusis atsisakė Livonijos ir Polocko, tačiau jam buvo grąžinta Didžiųjų Lukų tvirtovė ir užimti aplinkiniai miestai.
Sėkminga Livonijos karo baigtis buvo neabejotinai didelis ATR valdovo Stepono Batoro (valdė 1576-1586) nuopelnas. Kitas svarbus jo nuopelnas Lietuvai − Vilniaus universiteto (akademijos) įsteigimas 1579 metais. Be to, jis įsteigė 1581 m. Lietuvos vyriausiąjį tribunolą, kuris perėmė iš valdovo apeliacijas į pavietų teismų sprendimus. Apskritai Steponas Batoras paisė ATR abiejų narių lygiateisiškumo principo, nenuolaidžiavo lenkams (neatidavė jiems Livonijos). Po laimėto karo prieš Maskvą jo autoritetas Lietuvoje gerokai išaugo. ATR valdovas puoselėjo planus paversti Maskvą ATR vasale ir sutelkęs visas pajėgas išvyti iš Europos turkus (taip išvaduoti savo tėvynę Transilvaniją). Planams nebuvo lemta išsipildyti, nes Steponas Batoras mirė 1586 m. nuo nežinomos ligos.
Nerijus Babinskas
Santykiai su Livonija.Dundulis apie Lietuvos ekonomikos augantį poreikį uostams.Dundulis apie Livonijos prijungimą prie Lietuvos.Livonijos žemėlapis, 1573 – 1578.Rusijos, Maskvos ir Totorijos žemėlapis. Iš A. Ortelijaus atlaso, 1574.Livonijos karas.Ragauskienė apie Polocko netektį.Ragauskienė apie Ulos kautynes.Lentelė Lesmaitis, LDK samdomų karių skaičius.Polocko apgultis 1579.Ulos apgultis. Nupieštas 1568.Rusėnų raitelis. Iš Abrahamo de Bruyno Įvairių tautų ginkluoti raiteliai, XVI a.Maskvėnų raitelis. Iš Abrahamo de Bruyno Įvairių tautų ginkluoti raiteliai, XVI a.Lietuvių raitelis. Iš Abrahamo de Bruyno Įvairių tautų ginkluoti raiteliai, XVI a.1571 metų badas. Iš Augsburgo laikraštuko 1573.Mikalojaus Radvilos Juodojo šarvai Aut. Kunz Lochner, 1555.Mikalojus Radvila Juodasis. Aut. D. Kustosas, iki 1603.Steponas Batoras.Antanaitis apie Stepono Batoro pasiruošimą Livonijos karui.Bumblauskas apie Stepono Batoro valdymą.Ona Jogailaitė Dail. Martin Kober, 1576.Stepono Batoro 5 grašių moneta, 1579.Steponas Batoras. Aut. D. Kustosas, iki 1603.Livonijos karas (1558-1583 m.

Ar žinote, kad...

Ruošdamasis Livonijos karui Steponas Batoras Kaune pastatė išardomą pontoninį tiltą, surenkamą per 3 valandas. Jį karalius sėkmingai ir net mūsų laikams pakankamai greitai panaudojo 1579 ir 1581 metų žygiuose. Tokio tilto iki tol dar niekada Lietuvoje nebuvo. Taip pat būta ir kitų didelių naujovių: atsirado nuolatinė medikų tarnyba, buvo sudaromi ir naudojami karo veiksmų žemėlapiai, karinė propaganda, kurios poreikiams žygio metu vežiotasi net spaustuvė.

Pagal
Kastytis Antanaitis, „Lietuvos kariuomenė Livonijos karo kampanijose 1578-.“, in:
Karo archyvas, t. 20, 2005, p. 66.