Istorija
- Lietuvos proistorė
- Lietuvos didvalstybės kūrimasis
- LDK europėjimas ir christianizacija
- LDK bajorų Respublikos įtvirtinimas. Reformacija
- Renesanso atėjimas į LDK
- Kovų su Maskva epochos pradžia
- LDK ūkis ir visuomenė XVI a. Valakų reforma
- LDK pilietiškumo sampratos. Lietuvos Statutai
- Etninė ir konfesinė LDK įvairovė. Reformacija
- Radvilos. Barbora Radvilaitė ir Žygimantas Augustas
- Liublino unija. Gediminaičių dinastijos pabaiga
- Livonijos karas. Steponas Batoras
- LDK Abiejų Tautų Respublikoje. Katalikiškoji reforma
- Valstybės ir visuomenės reformos. ATR sunaikinimas
- Lietuva Rusijos imperijoje. Moderniosios tautos kūrimas
- Modernioji Lietuvos Respublika
- Okupuota Lietuva. Sovietizacija
- Šiuolaikinė Lietuvos valstybė
Livonijos karas. Steponas Batoras
XVI a. didėjo žemės ūkio produktų paklausa, augo eksporto apimtys, vis didesnė problema darėsi savų uostų trūkumas. Lietuvos politikai susidomėjo Livonijos uostais bei galimybe juose įsitvirtinti. Į nusilpusią, vidinių religinių ir politinių kovų draskomą Livoniją taip pat pretendavo Maskvos valstybė, Švedija, Danija. 1557 m. rugsėjo 14 d. Livonijos ordino magistras sudarė karinę sutartį su Žygimantu Augustu (kaip LDK didžiuoju kunigaikščiu) prieš Maskvą. Atsakydama į tai 1558 m. Maskva įsiveržė į Livoniją, užėmė Narvą, Tartu. Taip prasidėjo Livonijos karas. 1559 m. Livonijos ordino magistras ir Rygos arkivyskupas pasidavė Lietuvos globai. LDK įvedė kariuomenę į Livonijos pilis, Maskva taip pat paėmė porą Ordino pilių, bet abi pusės vengė susidūrimų ir laikėsi iki 1562 m. galiojančių paliaubų. 1561 m. į Livonijos dalybas įsitraukė Danija ir Švedija. 1561 m.lapkričio 28 d. Livonija buvo prijungta prie LDK. Ji išsaugojo autonomiją (santvarką ir liuteronų tikėjimą), tačiau buvo pertvarkyta administraciškai – atsirado Kuršo kunigaikštystė (pastaroji tapo LDK vasalė) ir Uždauguvis.Pasibaigus paliauboms Maskvos kariuomenė pradėjo aktyviai pulti rytiniame LDK pasienyje, o 1563 m. užėmė Polocką. Lietuvos padėtį kuriam laikui sustiprino 1564 m. pradžioje laimėtas Ulos mūšis. 1565-1567 m. aktyvūs karo veiksmai nevyko (vadinamasis „tingusis karas“), tai leido Lietuvai baigti administracinę reformą, sustiprinti pozicijas Livonijoje ir visame Maskvos fronte. LDK kariuomenėje gerokai didėjo profesionalų karo algininkų skaičius (šauktinių bajorų kaiuomenė nebuvo labai efektyvi). 1567-1568 m. Lietuva surengė žygį, pavyko paimti naujai pastatytą Ulos tvirtovę. Sudarius Liublino uniją 1569 m. ir Lenkijai nuo LDK atplėšus pietines ir pietrytines žemes į konfliktą su Maskva įsitraukė ir Lenkija. Į Maskvą pasiųsta bendra lietuvių ir lenkų pasiuntinybė, 1570 m. trejiems metams pasirašytos paliaubos (vėliau jos buvo du kartus pratęstos). Mirus Žygimantui Augustui visi kaimyninių šalių valdovai įsitraukė į varžybas dėl ATR sosto. Ivanas Rūstusis taip pat į jį pretendavo, todėl su LDK nebekariavo.
1576 m. ATR valdovu išrinktas Transilvanijos kunigaikštis Steponas Batoras nesėkmingai bandė derėtis su Maskvos valdovu dėl taikos. 1577 m. vasarą Ivano Rūsčiojo kariuomenė puolė ATR dalinius ir užėmė visą Uždauguvį (išskyrus Rygą). Jau 1577 m. pabaigoje LDK kariuomenė, vadovaujama Mikalojaus Radvilos Rudojo ir jo sūnaus Kristupo Radvilos Perkūno, perėjo į kontrpuolimą Livonijoje. 1578 m. lietuviai, remiami lenkų ir švedų, sumušė Maskvos kariuomenę prie Cėsių. Naujasis ATR valdovas Steponas Batoras kruopščiai ruošėsi karui: kariuomenė sustiprinta vengrų ir vokiečių samdinių pulkais, patobulinta artilerija, išplėsta Vilniaus patrankų liejykla. Šiame etape jau darniai veikė LDK ir Lenkijos kariuomenės. Kare įvyko persilaužimas. Nuo 1579 m. Steponas trejus metus iš eilės rengė sėkmingus karo žygius: atsiėmė Polocką, užėmė Didžiųjų Lukų tvirtovę ir daug aplinkinių miestų, 1581 m. apgulė Pskovą (paimti nepavyko). Nualinta karo, po ilgų derybų 1582 m. Maskva pasirašė su ATR dešimties metų paliaubas. Ivanas Rūstusis atsisakė Livonijos ir Polocko, tačiau jam buvo grąžinta Didžiųjų Lukų tvirtovė ir užimti aplinkiniai miestai.
Sėkminga Livonijos karo baigtis buvo neabejotinai didelis ATR valdovo Stepono Batoro (valdė 1576-1586) nuopelnas. Kitas svarbus jo nuopelnas Lietuvai − Vilniaus universiteto (akademijos) įsteigimas 1579 metais. Be to, jis įsteigė 1581 m. Lietuvos vyriausiąjį tribunolą, kuris perėmė iš valdovo apeliacijas į pavietų teismų sprendimus. Apskritai Steponas Batoras paisė ATR abiejų narių lygiateisiškumo principo, nenuolaidžiavo lenkams (neatidavė jiems Livonijos). Po laimėto karo prieš Maskvą jo autoritetas Lietuvoje gerokai išaugo. ATR valdovas puoselėjo planus paversti Maskvą ATR vasale ir sutelkęs visas pajėgas išvyti iš Europos turkus (taip išvaduoti savo tėvynę Transilvaniją). Planams nebuvo lemta išsipildyti, nes Steponas Batoras mirė 1586 m. nuo nežinomos ligos.
Nerijus Babinskas