kalba literatūra istorija
A Ą B C Č D E Ę Ė F G H I Į Y J K L M N O P R S Š T U Ų Ū V Z Ž
 
400
1500
1600
1750
1822
1904
1988
ANTIKA
VIDURAMŽIAI
RENESANSAS
BAROKAS
APŠVIETA
ROMANTIZMAS IR REALIZMAS
XX A. LITERATŪRA
ŠIUOLAIKINĖ LITERATŪRA
LIETUVOS PROISTORĖ
 
LIETUVOS DIDVALSTYBĖS KŪRIMASIS
LDK CHRISTIANIZACIJA
LDK BAJORŲ RESPUBLIKA
LDK ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKOJE
ATR REFORMOS. VALSTYBĖS SUNAIKINIMAS
LIETUVA RUSIJOS IMPERIJOJE
MODERNIOJI LIETUVOS RESPUBLIKA
OKUPUOTA LIETUVA. SOVIETIZACIJA
ŠIUOLAIKINĖ LIETUVOS VALSTYBĖ
 
1009
1240
1387
1529
1569
1773
1795
1918
1940
1990

Literatūra

Literatūra > Viduramžiai

Trumpasis metraščių sąvadas


Lietuvos metraščiai – ypatingas Viduramžių kultūros paminklas. Jų pradžia siejama su didžiuoju kunigaikščiu Vytautu. Mus pasiekę ankstyvieji, Viduramžių, metraščiai yra rašyti rusėnų kalba XIV a. pabaigoje–XV a. pirmojoje pusėje. Apie 1446 m. Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei priklausiusiame Smolenske jie buvo surašyti į Trumpąjį sąvadą.
Šį metraščių sąvadą sudarė dvi dalys – slaviškoji ir lietuviškoji. Pirmojoje dalyje buvo išdėstyta rusų kunigaikščių istorija nuo seniausių Kijevo Rusios laikų, antrojoje aprašyti Lietuvos didieji kunigaikščiai. Pastebėtina, kad ir slaviškai sąvado daliai buvo būdingas lietuviškas patriotizmas: jos pabaigoje aprašomas Vytauto siekis karūnuotis, kunigaikščių Švitrigailos Algirdaičio ir Žygimanto Kęstutaičio vidaus kovos, pateikiamas spalvingas Viduramžių pasakojimas apie Žygimanto Kęstutaičio nužudymą Trakų pilyje. Į savadą yra įterpta ir apie 1429 m. rašyta panegirika kunigaikščiui Vytautui – „Didžiojo kunigaikščio Vytauto pagyrimas“.
Trumpasis metraščių sąvadas, kaip pirmasis nuoseklus Lietuvos istorinis pasakojimas, greičiausiai buvo pradėtas rengti 1428–1430 m. Vytauto talkininko Smolensko vyskupo Gerasimo aplinkoje. Matyt, siekdamas paversti Lietuvą karalyste, Vytautas ketino pasirūpinti ir vientisa valstybės istorija. Žinoma, kad sąvadą rašė vyskupo Gerasimo raštininkas Timofėjus. Mirus Vytautui ir žuvus Gerasimui, sumanytas didelis darbas liko neišbaigtas, iki galo nesutvarkytas, stokojantis nuoseklumo. Vis dėlto skirtingas sąvado dalis jungia idėjinis bendrumas. Svarbiausia čia – stiprios Vytauto valdžios idėja. Slaviškoji sąvado dalis nėra atsitiktinė: Kijevo Rusia įtraukiama į Lietuvos istoriją kaip Gediminaičių sukurtos valstybės dalis. Rusų kunigaikščių praeitis paverčiama Lietuvos istorijos sandu. Simboliškai į slavišką sąvado dalį yra įterptas „Vytauto pagyrimas“ – ypač puošni bizantinio stiliaus panegirika, išaukštinanti Lietuvos valdovą ir kaip rusų žemių valdytoją, kuris skiria totorių Ordai chanus, kuriam lenkiasi viso pasaulio viešpačiai. Didingas Vytauto paveikslas kuriamas pasitelkus Biblijos įvaizdžius: „kaip iš jūros daugybė vandenų plūsta, taip ir išmintis iš to didžio valdovo didžiojo kunigaikščio Vytauto“ (plg.
Koh 1, 7: „Visos upės teka į jūrą, o jūra vis nepilna. Į vietą, iš kur upės išteka, į ten jos tekėdamos vėl grįžta“).
Paminėtina, kad į Trumpąjį Lietuvos metraščių sąvadą įtrauktas bene ankstyviausias Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje sukurtas Žalgirio aprašymas. Jis šiandien išlikęs šio sąvado Supraslio bei Nikiforovo nuorašuose. Smolenske rašyti Lietuvos metraščiai greičiausiai buvo grįsti Žalgirio mūšio dalyvių liudijimais. Metraštinis pasakojimas nusako Žalgirį kaip asmeninę dviejų valdovų Gediminaičių – karaliaus Jogailos ir kunigaikščio Vytauto – kovą su vokiečiais, kurios metu pasiekta esminė, istorinė pergalė. Sykiu Žalgiris iškeliamas kaip tautų mūšis, kuriame „lenkai ir Lietuva“ įveikę vokiečius. Pergalė priskiriama abiem valdovams ir abiem tautoms (nutylima apie Vytauto į mūšį vestus rusėnus ir totorius).
Lietuviškoji sąvado dalis, vadinama „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių metraščiu“ (šį pavadinimą suteikė pats metraščių sąvado sudarytojas Timofėjus), yra pradedama nuo Vytauto senelio Gedimino testamentinio sprendimo, joje išsamiai pasakojama apie Vytauto tėvo Kęstučio ir Jogailos konfliktą, aptariamas paties Vytauto valdymas ir baigiama pasakojimu apie Podolę, kuriuo įrodinėjamos lietuvių teisės į šias lenkų užimtas rusėnų žemes. „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių metraštis“ liudija, kad skirtingi sąvadą sudarantys metraščių skyriai buvo parašyti įvairių autorių skirtingose vietose ir tik sudėti į visumą Smolenske.
Pasakojimas apie Lietuvos kunigaikščius pasižymi vaizdinga literatūrine raiška. Metraščio autoriui pavyko sukurti ryškius Kęstučio, Jogailos, Skirgailos, Vytauto paveikslus. Kęstutis ir Vytautas – teisingi ir kilnūs riteriai, Skirgaila ir Jogaila – klastingi kunigaikščiai. Iš Viduramžių metraščių šie paveikslai pateko į Renesanso laikų Lietuvos istorijos knygas, iš jų – į XIX ir XX a. istorinius pasakojimus.

Darius Kuolys





Trumpasis metraščių sąvadas.Kęstutis Gudmantas. Lietuvos metraščiai.Albinas Jovaišas. Trumpasis Lietuvos metraščių sąvadas.Vilniaus Žemutinė pilis.Kęstučio antspaudas.Kunigaikštis Algirdas. Graviūra iš Gvagninio SARMATIJOS.Kunigaikštis Gediminas. Graviūra iš Gvagninio SARMATIJOS.Karalius Mindaugas. Graviūra iš Gvagninio SARMATIJOS.

Ar žinote, kad...