Istorija
- Lietuvos proistorė
- Lietuvos didvalstybės kūrimasis
- LDK europėjimas ir christianizacija
- LDK bajorų Respublikos įtvirtinimas. Reformacija
- LDK Abiejų Tautų Respublikoje. Katalikiškoji reforma
- Valstybės ir visuomenės reformos. ATR sunaikinimas
- Lietuva Rusijos imperijoje. Moderniosios tautos kūrimas
- Modernioji Lietuvos Respublika
- Lietuvos valstybės atkūrimas. Vasario 16 d. Nepriklausomybės aktas
- Lietuvos valstybės įtvirtinimas. Nepriklausomybės kovos
- Tarptautinis Lietuvos pripažinimas. Taikos sutartis su Sovietų Rusija
- Steigiamasis Seimas. Konstitucinė Lietuvos valstybės sandara
- Vilniaus problema
- Klaipėdos prisijungimas
- Parlamentinis ir autoritarinis valdymas. Konstitucijos. Prezidentai
- Lietuvos tarptautinė padėtis 4-ojo dešimtmečio pabaigoje
- 1939 m. SSRS - Vokietijos sutartys ir Lietuva. Vilniaus atgavimas ir SSRS ultimatumas
- Ekonominė raida. Krizė, nedarbas, emigracija
- Socialinė ir kultūrinė raida. Tautinės bendrijos. Švietimas
- Okupuota Lietuva. Sovietizacija
- Šiuolaikinė Lietuvos valstybė
Lietuvos valstybės atkūrimas. Vasario 16 d. Nepriklausomybės aktas
Valstybingumo atkūrimas baigiantis Pirmajam pasauliniam karui ir tuoj po jo – nepaprastai reikšmingas Lietuvos istorijos įvykis, nulėmęs mūsų tautos raidą iki šių dienų, sudaręs jai sąlygas tapti visateise Europos tautų bendrijos nare. Šis lūžinis įvykis šaltinių bazėje daugiausia paliudytas autentiškais rašytiniais šaltiniais, kuriais parodoma, jog susidariusios objektyvios sąlygos valstybei atsikurti (lietuvių žemes valdžiausių Rusijos ir Vokietijos valstybių susilpnėjimas) tapo veiksmingos tik dėl to, kad jomis pasinaudojo organizuotai veikdama atgimusi tauta. Be plačiai žinomų Vasario 16-osios ir . gruodžio 11-osios aktų, pateikiamos Berno, Lozanos, Stokholmo konferencijų rezoliucijos, skelbiamas Peterburge vykusio Rusijos lietuvių seimo nutarimas valstybingumo klausimu.
Dokumentuose atsispindi kaip kito, radikalėjo valstybingumo atkūrimo programa – nuo politinės autonomijos projektų buvo pereita prie aiškių ir skaidrių nepriklausomybės reikalavimų. Tačiau nereikėtų suprasti, kad toks virsmas vyko pačių Nepriklausomybės kūrėjų galvose – jau įsisiūbavus tautiniam atgimimui daugelis jų kaip galutinį tikslą įsivaizdavo Nepriklausomybę. Atsargūs reikalavimai, apsiribojantis tik autonomija, kelti dėl sudėtingų politinių aplinkybių, dėl nuožmios priespaudos, kitaip sakant, dėl konjunktūros. Baimintasi, kad radikalesni reikalavimai išgąsdins valdžią ir ji griebsis represijų, kurios sužlugdys visą nepriklausomybininkų sąjūdį. Priespaudai silpnėjant reikalavimai imti didinti, aiškiau formuluoti. Juk ir pertvarkos sąlygomis nepriklausomybės reikalavimas atsirado ne iš karto. Kaip ir Kovo 11-oji, Vasario 16-oji turėjo subręsti. Joms turėjo rastinis bent minimalios sąlygos.
Okupacinė vokiečių administracija Vasario 16-osios akto net neleido skelbti, ji laikėsi įsitvėrusi nuosaikesnio Lietuvos Tarybos gruodžio 11-osios dokumento, kur dar buvo akcentuojama, jog Lietuva nenutraukia visų ryšių su Vokietija. Šis dokumentas buvo tam tikra nuolaida vokiečiams, nes tuomet vyko jų derybos su Sovietais Breste. Taigi buvo pasiųstas signalas, kad Lietuva linksta prie Vokietijos.
Nesulaukusi jokio okupacinės valdžios palankumo už šią nuolaidą Lietuvos Taryba ryžosi skelbti visišką nepriklausomybę. Bet po to ji dar gerą pusmetį neturėjo galimybių kurti valstybinės valdžios organų ir kariuomenės. Taryba dar ir toliau buvo priversta manevruoti. Kaip manevrą pirmiausia galima vertinti ir Vilhelmo fon Uracho (Wilhelm von Urach) kvietimą tapti Lietuvos karaliumi. Šis žingsnis, sukėlęs nesutarimus pačioje Taryboje, turėjo padėti išvengti daug realesnio vokiečių plano iš Lietuvos ir Kuršo suformuoti karalystę, vadovaujamą monarcho iš gretimos Prūsijos. Vokietijai visai pralaimint karą Lietuvos Tarybą Uracho kvietimą atšaukė.
Šiame profilyje taip pat pateikti naujausi profesionalių istorikų tekstai, kuriuose įvertintas pradinis valstybės atkūrimo etapas, apimantis laikotarpį iki Pirmosios laikinosios vyriausybės suformavimo. Šio etapo reikšmingiausi bruožai akivaizdūs keliose nuotraukose, kuriose matomi ir lemtingus sprendimus priėmusius Lietuvos Tarybos nariai, ir namas, kuriame buvo pasirašytas Vasario 16–osios aktas. Žemėlapiuose matyti tiek svajotos Lietuvos teritorija - „Lithuania Propria“ (tikroji Lietuva), tiek sukurtos valstybės sienos, taip pat pateiktas geopolitinės situacijos žemėlapis, rodantis, kad Lietuvos valstybės atkūrimas naujaisiais laikais buvo tikras stebuklas, - mat, lietuvių žemių bene būdingiausias bruožas yra pavojingos geopolitinės aplinkybės, nes čia žemyninių valstybių – Rusijos ir Vokietijos interesai yra tiek skvarbūs, kad jų niekaip negali atsverti per menkas jūrinių valstybių (Anglijos ar JAV) suinteresuotumas Rytų Pabaltijo regionu. Dėl to Baltijos valstybių egzistavimas kartais vadinamas geopolitine anomalija.
