Istorija
- Lietuvos proistorė
- Lietuvos didvalstybės kūrimasis
- LDK europėjimas ir christianizacija
- LDK bajorų Respublikos įtvirtinimas. Reformacija
- LDK Abiejų Tautų Respublikoje. Katalikiškoji reforma
- Valstybės ir visuomenės reformos. ATR sunaikinimas
- Lietuva Rusijos imperijoje. Moderniosios tautos kūrimas
- Modernioji Lietuvos Respublika
- Lietuvos valstybės atkūrimas. Vasario 16 d. Nepriklausomybės aktas
- Lietuvos valstybės įtvirtinimas. Nepriklausomybės kovos
- Tarptautinis Lietuvos pripažinimas. Taikos sutartis su Sovietų Rusija
- Steigiamasis Seimas. Konstitucinė Lietuvos valstybės sandara
- Vilniaus problema
- Klaipėdos prisijungimas
- Parlamentinis ir autoritarinis valdymas. Konstitucijos. Prezidentai
- Lietuvos tarptautinė padėtis 4-ojo dešimtmečio pabaigoje
- 1939 m. SSRS - Vokietijos sutartys ir Lietuva. Vilniaus atgavimas ir SSRS ultimatumas
- Ekonominė raida. Krizė, nedarbas, emigracija
- Socialinė ir kultūrinė raida. Tautinės bendrijos. Švietimas
- Okupuota Lietuva. Sovietizacija
- Šiuolaikinė Lietuvos valstybė
Klaipėdos prisijungimas
Nuo seno baltų gyvenamą teritoriją - Klaipėdos kraštą - XIII a. užėmė Kalavijuočių ordinas ir toliau ilgus šimtmečius ji tapo susieta su vokiečių žemėmis. Tik po Pirmojo pasaulinio karo pagal Versalio taiką Klaipėdos kraštas buvo atskirtas nuo Vokietijos. Būtent tuomet, ir atsirado pats Klaipėdos krašto pavadinimas. Atskyrimas motyvuotas tuo, kad šis kraštas „visada buvo lietuviškas“.
Vis dėlto, atskirtoji nuo Vokietijos teritorija nebuvo perduota Lietuvai, nes dar nebuvo nustatytas pačios Lietuvos tarptautinis teisinis statusas. Tarp Antantės politikų dar sklandė idėja perduoti Lietuvą Rusijai arba Lenkijai. Antantės vardu nuo . Klaipėdos kraštą valdė Prancūzijos kariškiai ir administracija, vadovaujama Gabrielio Žano Petisnės (Jean Gabriel Petisné). Jis nepalaikė vietinių lietuvių, ir daugiausia rėmėsi vokiečiais ir iš esmės padėties nekeitė. Buvo leidžiama suprasti, kad Klaipėda atiteks Lietuvai tik tuo atveju, jei ją sies su Lenkija federaciniai santykiai. Maža to, Klaipėdos krašte staigiai brendo idėja paversti jį laisvąją valstybe – „freištatu“. Kilo grėsmė, kad Lietuva gali iš viso nebeatgauti savojo pajūrio, vienintelio uosto.
Todėl Lietuvos valdžios ir visuomeniniai lyderiai staiga apsisprendė jėga prisijungti Klaipėdą. Pasirengimui ir prisijungimui vadovavo premjeras Ernestas Galvanauskas. Nuspręsta sukelti klaipėdiečių sukilimą slapta ir stipriai remiama iš Lietuvos. . sausio 6 d. Šilutėje sudarytas Vyriausias Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas jau po trijų dienų paprašė Lietuvos ateiti į pagalbą.. Sausio 9–ąją civiliai aprengti 1 050 Lietuvos savanorių patraukė link Klaipėdos. Sukilime dalyvavo ir apie 300 vietinių gyventojų.
Šiems veiksmams labai vykusiai buvo parinktas laikas. Prancūzija tuomet labai susikompromitavo su savo kariuomene okupuodama vokiečių žemes – Ruro kraštą. Galvanauskui pavyko slapta užsitikrinti Vokietijos ir Sovietų neutralumą rengiamai akcijai ir ji buvo sėkminga. Jau sausio viduryje Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos. Per karine operaciją nuo prancūzų kulkų žuvo 12 lietuvių, nuo lietuvių – du prancūzai.
Vakarų valstybės (ypač Prancūzija ir jos sąjungininkė Lenkija, silpniau ir formaliau Anglija) protestavo prieš lietuvių veiksmus, grasė kariniais veiksmais ir represijomis, bet turėjo susitaikyti su įvykusiais faktais. Vasario 17–ąją Ambasadorių konferencija perleido suverenias Klaipėdos teises Lietuvai. . gegužės 8 d. buvo pasirašyta Klaipėdos konvencija, pagal kurią Klaipėdos kraštas Lietuvai buvo pripažintas autonominėmis teisėmis. Tuo sumaniai pasinaudojo Vokietija ir Klaipėdos vokiečių organizacijos. Lietuviams buvo trukdoma integruoti prisijungtą pajūrį į savąją valstybę. Vokiškas revanšizmas ir nacizmas nuolat stiprėjo Klaipėdos krašte. Demokratinis, autonominis jo valdymas tik pasitarnavo naujam Klaipėdos atplėšimui nuo Lietuvos. Tai ir įvyko . kovą.
PAGE
