kalba literatūra istorija
A Ą B C Č D E Ę Ė F G H I Į Y J K L M N O P R S Š T U Ų Ū V Z Ž
 
400
1500
1600
1750
1822
1904
1988
ANTIKA
VIDURAMŽIAI
RENESANSAS
BAROKAS
APŠVIETA
ROMANTIZMAS IR REALIZMAS
XX A. LITERATŪRA
ŠIUOLAIKINĖ LITERATŪRA
LIETUVOS PROISTORĖ
 
LIETUVOS DIDVALSTYBĖS KŪRIMASIS
LDK CHRISTIANIZACIJA
LDK BAJORŲ RESPUBLIKA
LDK ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKOJE
ATR REFORMOS. VALSTYBĖS SUNAIKINIMAS
LIETUVA RUSIJOS IMPERIJOJE
MODERNIOJI LIETUVOS RESPUBLIKA
OKUPUOTA LIETUVA. SOVIETIZACIJA
ŠIUOLAIKINĖ LIETUVOS VALSTYBĖ
 
1009
1240
1387
1529
1569
1773
1795
1918
1940
1990

Istorija

Istorija > Modernioji Lietuvos Respublika

Lietuvos tarptautinė padėtis 4-ojo dešimtmečio pabaigoje


Pirmąjį modernios nepriklausomos Lietuvos dvidešimtmetį (1918 - .), vadinamąjį tarpukarį, ypač politinę jo istoriją yra įprasta skirstyti į du laikotarpius: demokratinį ir autoritarinį. Juos skiria . gruodžio 17 d. valstybinis perversmas. Suprantama, tai nėra visiškai skirtingos epochos - daugiausia skiriasi politinė ir visuomeninė sistema, o kultūros, ir ypač ekonomikos, raida išlaiko tęstinumą. Visas tarpukaris dažnai vadinamas Lietuvos Respublika.
Steigiamasis Seimas – pirmoji demokratinė atstovaujančioji institucija Lietuvos istorijoje, – priėmęs . Konstituciją, paklojo politinius, ekonominius ir kultūrinius valstybingumo pamatus. Buvo nustatyta iš esmės klasikinė demokratinio valdymo sistema, įtvirtintos piliečių teisės ir pareigos. Įstatymų leidžiamasis organas – Seimas buvo renkamas „visuotinu, tiesiu ir slaptu balsavimu proporcingąja rinkimų sistema“. Negalėjo rinkti ar būti išrinkti net tie, kurie buvo nuteisti už „vogtų daiktų pirkimą“, „kyšių ėmimą“ ar už „slaptą degtinės varymą“. Seimas rinko Prezidentą, taip pat formuodavo, tvirtindavo ir kontroliuodavo vyriausybę.
Pirmasis Seimas, išrinktas . spalio 1 d., jau po keleto mėnesių buvo paleistas. Antrasis Seimas išsilaikė visą kadenciją (3 metus). Abiejuose Seimuose daugumą turėjo Krikščionių demokratų blokas. Prezidentu buvo išrinktas jų lyderis Aleksandras Stulginskis. Nors šiuo laikotarpiu sėkmingai vykdyta žemės reforma, kloti ūkiniai ir kultūriniai pagrindai, dar galiojo karo padėtis; už straipsnį spaudoje į kalėjimą pateko net pirmasis Prezidentas Antanas Smetona. Krikščionys demokratai kritikuoti dėl stipraus Katalikų bažnyčios rėmimo, dėl katalikiškos švietimo politikos, apskritai partinio egoizmo. Dėl to trečiajame Seime jie nebeturėjo daugumos. Šis Seimas vyriausybę suformavo valstiečių liaudininkų, socialdemokratų ir tautinių mažumų koalicijos pagrindu. Prezidentu buvo išrinktas valstietis liaudininkas Kazys Grinius, o premjeru tapo tos pačios partijos lyderis Mykolas Sleževičius.
Trečiasis Seimas panaikino karo padėtį. Iš kalėjimo buvo paleisti politiniai kaliniai, tarp jų ir komunistai, kurie perėmė vadovavimą profsąjungoms ir pradėjo veikti beveik atvirai. Vyriausybė numatė kiek leido galimybės sumažinti kariuomenę, nebemokėti algų kunigams. Buvo išvaikytos dešiniųjų jėgų manifestacijos, ryškėjo vidaus reikalų ministerijos angažuotumas. Taigi, vėl kilo partinis egoizmas, tik šį kartą jau kairiųjų partijų. Stiprėjo dešiniųjų partijų, dalies karininkų nepasitenkinimas. Visam Vakarų pasaulyje pasitikėjimas demokratine sistema tuomet dar nebuvo labai tvirtas, pačioj Lietuvoj nuogąstauta dėl iškovoto valstybingumo tvarumo. Kėlė nerimą partinės rietenos, dažna vyriausybių kaita (per du Nepriklausomybės dešimtmečius buvo suformuotas 21 Ministrų Kabinetas), apskritai vykdomosios valdžios silpnumas, Seimo visagalybė, vadinamoji seimokratija. Vyriausybės atrodė tartum Seimo komisijos.
Šie veiksniai subrandino valstybinį perversmą, įvykusį . gruodžio 17 d. Jį surengė kariškiai ir valdžią perdavė visai neįtakingos partijos - tautininkų lyderiams Smetonai ir Voldemarui. Pirmasis tapo Prezidentu, antrasis - premjeru. Nepraėjus nė pusmečiui buvo paleistas Seimas, susiformavo autoritarinis režimas, kurį įtvirtino 1928 ir . Konstitucijos. Abi jos pateiktos šio profilio šaltinio bloke. Visą valdžią į savo rankas suėmė Prezidentas. Jis leido įstatymus, tik jam buvo atsakinga vyriausybė, o pats niekam nebuvo atsakingas. Pamažu buvo uždraustos visos opozicinės partijos, įvesta spaudos cenzūra. Tačiau Smetonos autoritarizmas išliko nuosaikus, nevykdė jis masinių represijų, neįvedė visiškos visuomenės kontrolės, nesirengė nukariauti kitų tautų.
1926 09 28 Nepuolimo ir neutralumo sutartis su SSRS.1927 09 27 Iš Konkordato su Šventuoju Sostu.1928 01 28 Iš Lietuvos - Vokietijos sienų nustatymo sutarties.1933 07 05 Lietuvos ir SSRS konvencija užpuolimui apibrėžti.1937 Lietuvos užsienio reikalų ministras S. Lozoraitis (dešinėje) ir Tautų Sąjungos Generalinis sekretorius Ž. Avenolis.1938 03 17 Iš Lenkijos ultimatumo Lietuvai.1939 03 22 Sutartis dėl Klaipėdos atidavimo Vokietijai.1939 Neutralumo įstatymas.Istorikė Aldona Gaigalaitė apie neutralumo politikos ištakas.Istorikas Algimantas Kasperavičius apie neutralumo poltikios prasmę.1938 Lietuvos diplomatinės atstovybės užsienio šalyse.Lietuvos konsulatai užsienio valstybėse.1939 Užsienio šalių pasiuntinybės ir konsulatai Lietuvoje.Istorikas Algimantas Kasparavičius apie svarbiausias tarpukario Lietuvos užsienio politikos problemas.Istorikas ir diplomatas Vytautas Žalys apie diplomatinės tarnybos susiformavimą.Užsienio reikalų ir Finansų ministerijos rūmai Kaune.1929 Užsienio reikalų ministerijos personalas.Lietuvos atstovai užsienio valstybėse 1918-1940.

Ar žinote, kad...