Istorija
- Lietuvos proistorė
- Lietuvos didvalstybės kūrimasis
- LDK europėjimas ir christianizacija
- LDK bajorų Respublikos įtvirtinimas. Reformacija
- LDK Abiejų Tautų Respublikoje. Katalikiškoji reforma
- Valstybės ir visuomenės reformos. ATR sunaikinimas
- Lietuva Rusijos imperijoje. Moderniosios tautos kūrimas
- Modernioji Lietuvos Respublika
- Lietuvos valstybės atkūrimas. Vasario 16 d. Nepriklausomybės aktas
- Lietuvos valstybės įtvirtinimas. Nepriklausomybės kovos
- Tarptautinis Lietuvos pripažinimas. Taikos sutartis su Sovietų Rusija
- Steigiamasis Seimas. Konstitucinė Lietuvos valstybės sandara
- Vilniaus problema
- Klaipėdos prisijungimas
- Parlamentinis ir autoritarinis valdymas. Konstitucijos. Prezidentai
- Lietuvos tarptautinė padėtis 4-ojo dešimtmečio pabaigoje
- 1939 m. SSRS - Vokietijos sutartys ir Lietuva. Vilniaus atgavimas ir SSRS ultimatumas
- Ekonominė raida. Krizė, nedarbas, emigracija
- Socialinė ir kultūrinė raida. Tautinės bendrijos. Švietimas
- Okupuota Lietuva. Sovietizacija
- Šiuolaikinė Lietuvos valstybė
Steigiamasis Seimas. Konstitucinė Lietuvos valstybės sandara
Vasario 16 – osios akte buvo pabrėžta, jog atkuriamos Lietuvos valstybės pamatus galutinai nustatys „kiek galima greičiau sušauktas steigiamasis seimas, demokratiniu būdu visų jos gyventojų išrinktas“. Šio Seimo prerogatyva buvo išsakyta ir kituose Nepriklausomybės reikalavimą kėlusiuose dokumentuose. Ir to buvo laikomasi. Per Nepriklausomybės kovas išvijus bolševikus ir bermontininkus, įsitvirtinus didelėje savos teritorijos dalyje buvo surengti rinkimai į Steigiamąjį Seimą. Rinkimai įvyko . balandžio 14–15 d. Rinkimų teisę Lietuvoje, skirtingai nei Prancūzijoje ir daugelyje Europos valstybių, turėjo ir moterys, balsuoti leista ir kariams.
Steigiamajame Seime daugumą sudarė krikščionių demokratų blokas (Lietuvių krikščionių demokratų partija, Lietuvos ūkininkų sąjunga ir Lietuvos darbo federacija) – 59 vietos iš 112. Kitas vietas užėmė kairiosios partijos ir tautinės mažumos (6 žydai, 3 lenkai ir 1 vokietis). Dar buvo numatyta išrinkti 108 atstovus Vilniuje ir visoje Rytų Lietuvoje, taip pat 9 vietos skirtos Mažajai Lietuvai, tačiau rinkimai ten neįvyko, nes Lietuva tų teritorijų nekontroliavo.
Tik susirinkęs Steigiamasis Seimas jau pirmąją darbo dieną visais balsais priėmė Nepriklausomybės deklaraciją, kuri dar kartą, kaip ir . Vasario 16-osios aktas, skelbė, kad Lietuva yra nepriklausoma valstybė. Steigiamojo Seimo pirmininku buvo išrinktas agronomas, krikščionis demokratas Aleksandras Stulginskis, o ministru pirmininku tapo liaudininkas daktaras Kazys Grinius.
. vasario 15 d. Steigiamasis Seimas priėmė Žemės reformos įstatymą. Į Valstybinį žemės fondą buvo paimti dvarai, turėję daugiau nei . Pirmiausia žemės gavo savanoriai, bežemiai ir mažažemiai (turėję mažiau kaip ) valstiečiai, kaimo amatininkai. Ši reforma labiau negu bet kas paskatino žemės ūkio pažangą. Gausėjo vienkiemių, atsisakyta trilaukės sėjomainos, plito kooperacija, kūrėsi pieno perdirbimo bendrovės, augo pieno ir mėsos produktų eksportas į užsienį (daugiausia į Vokietiją ir Angliją). Rugpjūčio 9 d. Steigiamasis Seimas priėmė Piniginio vieneto įstatymą. Nacionalinė valiuta – litas buvo paremtas auksu, išlaikė stabilų kursą per visą tarpukarį, nors ir nebuvo „pririštas“ prie jokio svetimo pinigo. Steigiamasis Seimas dar . ratifikavo Taikos sutartį su Sovietų Rusija, . pritarė sienos nustatymui su Latvija.
Demokratinės santvarka ir piliečių teisės buvo įtvirtintos Lietuvos valstybės Konstitucijoje, kurią Steigiamasis Seimas priėmė . rugpjūčio 1 d. Joje paskelbta, kad Lietuva yra demokratinė respublika, kad aukščiausia valdžia priklauso tautai. Lietuvių kalba pirmąkart įteisinta kaip valstybinė. Konstitucija ypač didelių galių suteikė Seimui, kuris rinko ir Prezidentą (trejiems metams). Tai šiek tiek iškreipė valdžių padalijimo principą, neužkirto kelio partijų rietenom, jų diktatui ir nesukūrė labai patvarios valdymo sistemos. Nuolatinis konfliktas su Lenkija dar labiau stabdė demokratijos plėtrą, teko griebtis karo padėties.
Lemtingi Steigiamo Seimo darbai ne tik atsispindi rašytiniuose ir vaizdiniuose šaltiniuose, bet ir įvertinti šiai temai skirtoje Vandos Daugirdaitės – Sruogienės monografijoje, taip pat kitų istorikų veikaluose.
