kalba literatūra istorija
A Ą B C Č D E Ę Ė F G H I Į Y J K L M N O P R S Š T U Ų Ū V Z Ž
 
400
1500
1600
1750
1822
1904
1988
ANTIKA
VIDURAMŽIAI
RENESANSAS
BAROKAS
APŠVIETA
ROMANTIZMAS IR REALIZMAS
XX A. LITERATŪRA
ŠIUOLAIKINĖ LITERATŪRA
LIETUVOS PROISTORĖ
 
LIETUVOS DIDVALSTYBĖS KŪRIMASIS
LDK CHRISTIANIZACIJA
LDK BAJORŲ RESPUBLIKA
LDK ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKOJE
ATR REFORMOS. VALSTYBĖS SUNAIKINIMAS
LIETUVA RUSIJOS IMPERIJOJE
MODERNIOJI LIETUVOS RESPUBLIKA
OKUPUOTA LIETUVA. SOVIETIZACIJA
ŠIUOLAIKINĖ LIETUVOS VALSTYBĖ
 
1009
1240
1387
1529
1569
1773
1795
1918
1940
1990

Istorija

Istorija > Modernioji Lietuvos Respublika

Ekonominė raida. Krizė, nedarbas, emigracija


Nepriklausoma Lietuva laikotarpiu tarp dviejų pasaulinių karų, be kultūrinės ir socialinės pažangos, pasiekė ir ryškių ekonominių laimėjimų. Jos ūkis iš gilaus šimtmečių atsilikimo tik per vienos kartos gyvenimą šoktelėjo į kone europinį lygmenį. Buvo įrodyta, kad Lietuvos ūkis gali ne tik sėkmingai funkcionuoti, bet ir sparčiai kilti ir be tiesioginių, valstybinių sąsajų su Rusijos rinka bei jos žaliavų šaltiniais. Bene labiausiai ekonomiką pakylėjo sėkminga ir gana radikali žemės reforma, kurią vykdant į žemės fondą buvo paimta dvarininkų žemės dalis, paliekant šeimininkams po ; . šią normą tautininkų valdžia padidino iki . Kartu su dvarais neliko rėžių ir trilaukės sistemos. Radosi racionali sėjomaina, pradėtos naudoti selekcinės sėklos. Pasėlių plotai padidėjo trečdaliu, 160 tūkst. ūkininkų vykdė melioraciją. Pagal linų auginimą Lietuva užėmė antrą vietą Europoje po Lenkijos. Dar labiau kilo gyvulininkystė ir ypač pieno ūkis. Primilžiai išaugo triskart.
Tarpukario Lietuva ne tik pati apsirūpindavo maistu, bet jo perteklių eksportuodavo. Pavyzdžiui, . ji išvežė 132 tūkst. tonų grūdų. Tačiau daugiausia eksportuota sviesto ir bekonų. . Lietuva eksportavo 542 tonas sviesto, . – 17 413 tonų, o bekono eksportas padidėjo iki 41 tūkst. tonų. Lietuvai pavyko prasimušti į pasaulines rinkas. Iki . Lietuva daugiausia eksportavo į Vokietiją, bet šiai dėl politinio revanšizmo blokavus lietuvišką importą, buvo sugebėta persiorientuoti į Didžiosios Britanijos rinką. Įspūdingų rezultatų pasiekė lietuviškos kooperacinės bendrovės „Lietūkis“, „Pienocentras“, „Maistas“. Pastaroji bendrovė, turėjusi savo fabrikus Kaune, Klaipėdoje, Tauragėje, Panevėžyje, Šiauliuose, per dieną galėjo paskersti per 5 tūkst. kiaulių.
Pramonės laimėjimai atrodo kuklesni, bet pažanga matyti ir čia. Lietuvoje . jau veikė beveik 1,5 tūkst. pramonės įmonių, kur dirbo per 25 tūkst. darbininkų. Kaune plėtotas metalo apdirbimas, bet daugiausia kilo pramonė, apdirbanti vietines žaliavas. Tokia pramonė (konservų, cukraus, tekstilės, audinių, avalinės, popieriaus, stiklo) išaugo keturis kartus.
Kilo ir modernėjo Lietuvos miestai, ypač laikinoji sostinė Kaunas, bet beviltiškai neatsiliko ir provincija, kaip jau yra dabar. Sparčiai plėtota susisiekimo sistema: . buvo baigtas tiesti Žemaičių plentas (Kaunas-Raseiniai- Rietavas-Gargždai), o . ir Aukštaičių plentas (nuo Babtų iki Biržų). . atidaryta pirmoji oro susisiekimo linija Kaunas-Palanga. Nuolat plėstas ir gilintas Klaipėdos uostas. Ekonomiką stiprino finansinis stabilumas, kuriuo ypač rūpinosi ilgametis premjeras Juozas Tūbelis. Litas nenuvertėjo, valstybė neįsiskolino užsieniui, neįbrido į nepakeliamas skolas, visada rūpintasi, kad prekybos balansas būtų teigiamas.
Pasaulinė ekonominė krizė, prasidėjusi ., Lietuvoje pasireiškė vėliau – tik . Per porą metų bankrutavo apie 100 įmonių. Bet nuoseklus valstybinis ūkio reguliavimas padėjo sušvelninti ir iš esmės įveikti krizę. . visų pramonės šakų produkcija 3,6 % viršijo . lygį. Padedant ūkininkams visi valstybės tarnautojai privalėjo reguliariai pirkti žąsis. Vyriausybė palaikė sumažėjusias žemės ūkio produktų kainas iš biudžeto. Siekta stabilizuoti nedarbo augimą. 4 dešimt. bedarbių tebuvo apie 5 tūkst. Kiek ryškesnė buvo emigracija. 1920-. iš Lietuvos išvyko apie 100 tūkst. gyventojų, daugiausia vyrų. Daugiausia emigruota į JAV (30,1 %), Brazilija (24,4 %), Argentiną (16,3 %), tačiau emigracija tuomet taip nepaveikė Lietuvos demografinės padėties kaip dabar.
Lietuvoje tarpukariu įsiviešpatavo įstatymais sureguliuoti kapitalistiniai santykiai. Vis dėlto besaikį liberalizmą tuomet nuosaikiai, bet tvirtai ribojo valstybė – niekas tada nesakė, kad valstybė yra prastas ūkininkas ar šeimininkas. Niekas taip pat nedievino privataus ūkio, o pripažino jo žabojimo būtinybę.
Akcinių bendrovių įstatymas.Akcinių bankų įstatymas.1935 Spaudos biuro Talka biuliotenis apie gyvulių eksportą.Docentas Bronius Povilaitis apie Lietuvos žemes ūkį.Diagrama arklių skaičius.Diagrama kiaulių skaičius.Lietuvos sviesto eksportas.Lietuvių ekonominė emigracija XIX a. pab. XX a. pr.Lietuvos gyventojų emigracija.Istorikas Gediminas Vaskela apie Lietuvos ekonomiką 1919-1940.Diagrama natūralus gyventojų priaugis.Diagrama moterų skaičius.Diagrama studentų skaičius.SSRS siūlų reklama.Diagrama išspausdintų knygų skaičius.Diagrama gyventojų skaičius, tenkantis vienam telefonui.Lietuvos ūkio rodikliai.Lietuvos užsienio prekybos balansas.SSRS siūlų reklama.Lietuvos valstybės biudžetas.Lietuvos užsienio prekyba tarpukariu.Marijampolės cukraus fabriko įrengimai.Centrinės Lietuvos Pieno Perdirbimo Bendrovių Sąjungos Pienocentras rūmai Kaune.Lietuvos ūkio rodikliai.Lietuvos užsienio prekybos balansas.Lietuvos valstybės biudžetas.Lietuvos užsienio prekyba tarpukariu.Istorikas Norbertas Černiauskas apie nedarbą Lietuvoje 1918-1940.Nedarbas tarpukario Lietuvoje.Molų statyba Šventosios uoste.Šiaulių sunkiųjų darbų kalėjimo kaliniai eina valyti turgavietės.

Ar žinote, kad...