Istorija
- Lietuvos proistorė
- Lietuvos didvalstybės kūrimasis
- LDK europėjimas ir christianizacija
- LDK bajorų Respublikos įtvirtinimas. Reformacija
- LDK Abiejų Tautų Respublikoje. Katalikiškoji reforma
- Valstybės ir visuomenės reformos. ATR sunaikinimas
- Lietuva Rusijos imperijoje. Moderniosios tautos kūrimas
- Modernioji Lietuvos Respublika
- Lietuvos valstybės atkūrimas. Vasario 16 d. Nepriklausomybės aktas
- Lietuvos valstybės įtvirtinimas. Nepriklausomybės kovos
- Tarptautinis Lietuvos pripažinimas. Taikos sutartis su Sovietų Rusija
- Steigiamasis Seimas. Konstitucinė Lietuvos valstybės sandara
- Vilniaus problema
- Klaipėdos prisijungimas
- Parlamentinis ir autoritarinis valdymas. Konstitucijos. Prezidentai
- Lietuvos tarptautinė padėtis 4-ojo dešimtmečio pabaigoje
- 1939 m. SSRS - Vokietijos sutartys ir Lietuva. Vilniaus atgavimas ir SSRS ultimatumas
- Ekonominė raida. Krizė, nedarbas, emigracija
- Socialinė ir kultūrinė raida. Tautinės bendrijos. Švietimas
- Okupuota Lietuva. Sovietizacija
- Šiuolaikinė Lietuvos valstybė
Tarptautinis Lietuvos pripažinimas. Taikos sutartis su Sovietų Rusija
Atkuriant Nepriklausomybę Voldemaras ir daugelis kitų Lietuvos politikų manė, kad jau turėjusi istorinį valstybingumą ir neturinti, skirtingai nei Latvija ir Estija, patogių, Rusijai reikalingų uostų, Lietuva nesunkai gaus tarptautinį pripažinimą, jau Paryžiaus Taikos konferencijoje. Bet optimizmas greitai blėso. Lietuva netapo net šios konferencijos juridine dalyve, didžiosios Vakarų valstybės ją pripažino tik . gruodį, tuo tarpu Latviją ir Estiją vos ne porą metų anksčiau – . sausį.
Taip atsitiko todėl, kad Vakarų didžiosios valstybės paisė taip pat didžiosios valstybės – Rusijos interesų Baltijos regione. Į Lietuvą dar pretendavo Lenkija, kuri buvo vertinama kaip jėga, galinti sustabdyti bolševikų revoliucijos eksportą ir kurios teritorinės pretenzijos Vakaruose buvo akceptuojamos.
. kovo 23 d. Lietuvą pripažino Vokietija, bet tas pripažinimas buvo paremtas ne Vasario 16-osios aktu, o tik gruodžio 11-osios deklaracija, kurioje buvo užfiksuoti artimi ryšiai su Vokietija. Iš didžiųjų valstybių Lietuvą pirmoji pilnai pripažino Sovietų Rusija, kuri . liepos 12 d. pasirašė su ja Taikos sutartį. Ja buvęs siuzerenas pripažino Lietuvą be jokių išlygų su jos rytinėmis žemes ir sostine Vilniumi bei Gardinu, taip pat suteikė 3 mln. aukso rub. išmoką, pažadėjo pripažinti jos neutralitetą, grąžinti (su išlygomis) išvežtas kultūrines vertybes. Pastaruoju metu vis aršiau šią sutartį kritikuojantys istorikai nurodo į jos 2 straipsnio priedus, kuriuose teigta, kad Raudonosios armijos buvimas Lietuvai pripažintoje teritorijoje nebus laikomas sutarties sulaužymu. Priimant kritiką pabrėžtina, kad Lietuva pripažintos teritorijos dar nevaldė, tad negali būti kaltinama praleidusi Lenkiją puolančią raudonarmiečių kariuomenę.
Laimėjusi Nepriklausomybės kovas, Lietuva kartu su Latvija ir Estija . buvo priimta į Tautų Sąjungą. . liepos mėn. Lietuvą pripažino JAV. Šis faktas istorikų taip pat diskutuojamas, teigiama, kad tebuvo pripažinta tik vyriausybė, o ne valstybė, kad galutinis suverenitetas dar buvo paliktas Rusijai. Detalesnė interpretacija pateikiama istoriko Juozo Skiriaus straipsnyje, kuris šiame profilyje pateikiamas visas. Ilgai delsusios . gruodžio 20 d. Lietuvai pripažinimą de jure suteikė ir keturios Antantės valstybės (Prancūzija, Anglija, Italija, Japonija). Kiek ankstėliau tai padarė Vatikanas, Ispanija, Olandija, Baltijos ir Skandinavijos valstybės. Įtvirtinusi Nepriklausomybę savo šalyje Lietuva, kad ir nelengvai, tapo visateise Europos valstybe.
