Istorija
- Lietuvos proistorė
- Lietuvos didvalstybės kūrimasis
- LDK europėjimas ir christianizacija
- LDK bajorų Respublikos įtvirtinimas. Reformacija
- LDK Abiejų Tautų Respublikoje. Katalikiškoji reforma
- Valstybės ir visuomenės reformos. ATR sunaikinimas
- Lietuva Rusijos imperijoje. Moderniosios tautos kūrimas
- Modernioji Lietuvos Respublika
- Lietuvos valstybės atkūrimas. Vasario 16 d. Nepriklausomybės aktas
- Lietuvos valstybės įtvirtinimas. Nepriklausomybės kovos
- Tarptautinis Lietuvos pripažinimas. Taikos sutartis su Sovietų Rusija
- Steigiamasis Seimas. Konstitucinė Lietuvos valstybės sandara
- Vilniaus problema
- Klaipėdos prisijungimas
- Parlamentinis ir autoritarinis valdymas. Konstitucijos. Prezidentai
- Lietuvos tarptautinė padėtis 4-ojo dešimtmečio pabaigoje
- 1939 m. SSRS - Vokietijos sutartys ir Lietuva. Vilniaus atgavimas ir SSRS ultimatumas
- Ekonominė raida. Krizė, nedarbas, emigracija
- Socialinė ir kultūrinė raida. Tautinės bendrijos. Švietimas
- Okupuota Lietuva. Sovietizacija
- Šiuolaikinė Lietuvos valstybė
1939 m. SSRS - Vokietijos sutartys ir Lietuva. Vilniaus atgavimas ir SSRS ultimatumas
Komplikuotos Lietuvos tarptautinės sąlygos, susiklosčiusios dėl Vilniaus ir Klaipėdos problemų, tapo katastrofiškos Vokietijai ir Sovietų Sąjungai . rugpjūčio 23 d. pasirašius nepuolimo paktą. Be viešų nepuolimo ir neutralumo įsipareigojimų šių šalių atstovai Viačeslavas Molotovas ir Joachimas Ribentropas taip pat pasirašė slaptą papildomą protokolą, pagal kurį Lenkija ir Baltijos šalys buvo pasidalytos įtakos sferomis. Sovietams atiteko Suomija, Estija ir Latvija, o Vokietijai – Lietuva ir dar Rumunijos dalis (Besarabija). Lenkija skelta į dvi dalis.
Abi suokalbininkės, laikydamosios slapto susitarimo, jau kitą mėnesį užkariavo Lenkiją, kurios pusėje stojo Anglija su Prancūzija. Šitaip prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Jo pradžioje Vokietija, triuškindama Lenkiją, vertė prie to triuškinimo prisidėti ir Lietuvą, (kuri jai slaptuoju protokolu buvo pažadėta) vertė ją prisijungti Vilnių. Tačiau Lietuva atsisakė jėga imti Vilnių iš krauju paplūdusios, su naciais kovojančios Lenkijos.
Kartu užkariavusios Lenkiją, Vokietija ir SSRS . rugsėjo 28 d. pasirašė Sienų ir draugystės sutartį, prie kurios buvo pridėtas naujas slaptas protokolas su Kremliaus iniciatyva pakoreguotomis įtakos zonomis. Mainais už Lenkijos teritorijos dalį Vokietija perleido Lietuvą Sovietų Sąjungai, kuri tuoj pat ėmėsi doroti naująjį grobį. Jau kitą dieną po naujojo susitarimo su Vokietija SSRS pasiūlė Lietuvai pasirašyti sutartį dėl sovietinių karinių bazių įkurdinimo jos teritorijoje. Derybų metu Lietuvos delegacijai Maskvoje buvo atvirai pasakyta apie įtakos sferų pasidalijimą. Sovietai dar pagrasino, kad Lietuvai atsisakius įsileisti bazes iš Lenkijos perimtas Vilnius gali būti prijungtas prie Baltarusijos.
Tokiomis sąlygomis Maskvoje . spalio 10 d. buvo pasirašyta „Vilniaus ir Vilniaus srities perdavimo Lietuvos Respublikai ir Lietuvos-Sovietų Sąjungos savitarpio pagalbos sutartis“. Šitaip Lietuva atgavo savo sostinę, t. y. 6,7 tūkst. kv. km. teritoriją su Vilniumi (apie 0,5 mln. gyventojų), bet tai tebuvo tik penktadalis . Taikos sutartyje užfiksuotos teritorijos. Už šią nuolaidą Lietuva turėjo įsileisti sovietines karines bazes – apie 20 tūkst. karių, 250 tankų ir kitos ginkluotės. Bazės įsikūrė Naujojoje Vilnioje, Prienuose, Alytuje ir Gaižiūnuose (prie Jonavos).
Sutartis iš esmės pakeitė Lietuvos tarptautinę padėtį – Lietuva prarado neutralios valstybės statusą ir dalį suvereniteto, tapo priklausoma nuo SSRS. Visuomenėje iš karto paplito taiklus pasakymas „Vilnius mūsų, o mes rusų“. Įsileidusi bazes Lietuva nebedrįso kelti savo kandidatūros į Tautų Sąjungos Tarybą (iki tol buvo numatyta, kad ji pakeis kadenciją baigusią Latviją), nebedrįso smerkti Sovietų dėl jų agresijos prieš Suomiją.
Nors SSRS žadėjo, kad įvedusi bazes nesikiš į Lietuvos vidaus reikalus, bet tai truko neilgai. Tik laukta progos su Lietuva susidoroti. Ir ji pasitaikė. . birželio 14 d. rytą Vokietijos kariuomenei įžengus į Paryžių, kai viso pasaulio dėmesys buvo nukreiptas į Prancūzijos sostinę, Sovietai jau tos dienos vakare įteikė Lietuvai ultimatumą, kuriuo pareikalauta įsileisti papildomus, jokia sutartimi neribotus karinius dalinius, pakeisti vyriausybę į jiems palankią marionetę, nubausti niekuo dėtus Lietuvos pareigūnus. Dar buvo pridurta, kad nesvarbu, koks bus atsakymas į ultimatumą, SSRS armija vis vien žygiuos į Lietuvą. Neturėdama galimybės priešintis, būdama visiškai izoliuota, tarsi žnyplėse tarp SSRS ir Vokietijos, saugodama tautą nuo visiško sunaikinimo, Lietuvos valdžia ultimatumą priėmė. Birželio 15 d. Raudonoji armija okupavo Lietuvą, po to apgaulės būdu ji buvo aneksuota ir įtraukta į Sovietų Sąjungą.
