Kalba
- Nuo indoeuropiečių iki baltų
- Senoji lietuvių raštija
- Lietuvių kalbos tarmės
- Kalba ir žmogus
- Fonetika
- Kirčiavimas
- Leksika
- Žodžių daryba
- Rašyba
- Morfologija
- Sintaksė
- Skyryba
- Stilistika ir retorikos pagrindai
- Stiliaus samprata
- Stilistinių figūrų samprata ir klasifikacija
- Retorinių figūrų samprata ir klasifikacija
- Funkcinių stilių samprata ir klasifikacija
- Kalbos etiketas
- Teksto kūrimas
- Kalbos tiriamojo darbo etapai
Stilistinių figūrų samprata ir klasifikacija
Stilistai menines priemones skirsto į variantus, sinonimus ir stiliaus figūras.Variantai – kalbos vieneto atmaina, kitas tos pačios reikšmės pavidalas. Žodžio variantai yra to paties žodžio kitas pavidalas: aketė – eketė; storpilvis – storapilvis. Žodžio formų variantų yra darybinių (rašąs – rašantis) ir kaitybinių (rudens – rudenio). Variantai padeda lanksčiau, įvairiau reikšti mintį ir santykį su jos turiniu. Jie nėra tokie vertingi kaip sinonimai ar figūros, nes tarp savęs nesiskiria semantiniais atspalviais, tačiau daugelis turi stilistinių skirtumų.
Sinonimai – artimos arba tos pačios reikšmės kalbos vienetai. Jie skirstomi į leksinius (kalbėti – šnekėti), darybinius (sūpynės – sūpuoklės), frazeologinius (nosį riesti – gurklį pūsti), morfologinius (Kuo skundžiatės? – Kuo skundžiamės?), sintaksinius sinonimus (Tu nesuprasi – Ne tau suprasti! – Ar tu suprasi?!). Be tikrųjų, sisteminių, sinonimų skiriami kontekstiniai. Jais vadinami žodžiai, tarp kurių sinonimijos ryšiai susidaro laikinai, tam tikrame kontekste. Svarbiausios sinonimų funkcijos – tikslinamoji, ekspresinė ir estetinė.
Stiliaus figūros – ypatingas, nestandartinis kalbinės raiškos būdas. Figūros apima visus kalbos lygmenis: semantinės (tropai), darybinės (stilistiniai naujadarai), morfologinės (figūrinis formų vartojimas), sintaksinės (figūrinis sintaksinių konstrukcijų vartojimas), fonetinės (pasakymo garsinės sandaros aktualizacija) ir grafinės figūros (figūriniai eilėraščiai ir t. t.). Semantinėms figūroms priskiriami meniniai palyginimai, o pagrindiniais tropais laikomos metafora (tai žodžio reikšmės perkėlimas pagal panašumą) ir metonimija (žodžio reikšmės perkėlimas, grindžiamas sąvokų ryšiu). Metaforos ir metonimijos atmainos: hiperbolė (meninis padidinimas), įasmeninimas (kai negyviems daiktams suteikiamos gyvųjų ypatybės), alegorija (ne žodžio, o pasakymo perkeltinė reikšmė), ironija (reikšmės perkėlimas priešingą reikšmę turinčiam žodžiui), sinekdocha (reikšmės perkėlimas grindžiamas kiekybiniu santykiu – dalis vietoj visumos arba atvirkščiai, rūšis vietoj giminės arba atvirkščiai, vienaskaita vietoj daugiskaitos arba atvirkščiai), antonomazija (tikrinio vardo vartojimas bendrine reikšme arba atvirkščiai), perifrazė (tiesioginio pavadinimo keitimas aprašomuoju posakiu), pleonazmas (tos pačios sąvokos pakartojimas kitais žodžiais), kalambūras (skirtingos reikšmės žodžių garsinis tapatumas arba panašumas),oksimoronas (antoniminių žodžių gretinimas), paradoksas (neįprasta mintis, iš pirmo žvilgsnio prieštaraujanti sveikam protui).
Sintaksinės figūros – tai ypatingi sakinių sudarymo bei vartojimo būdai. Skiriamos trys figūrų grupės: retorinės, komponavimo ir redukcinės. Būdingiausios retorinės figūros yra retorinis klausimas, retorinis sušukimas ir retorinis kreipinys. Komponavimo figūromis vadinami sakinio dalių ar sakinių išdėstymo būdai, didinantys minties ekspresyvumą. Būdingos komponavimo figūros yra inversija (neįprasta žodžių tvarka sakinyje), paralelizmas (išplėsta dviejų ar daugiau reiškinių gretinimas), antitezė (priešingų dalykų gretinimas, išreikštas panašios sandaros sintaksinėmis konstrukcijomis), kartojimas (kartojamais žodžiais iškeliamas veiksmo stiprumas ar trukmė, gausa), išvardijimas (daiktų, ypatybių, veiksmų išvardijimas), laipsniavimas (komponentų išvardijimas didėjančia arba mažėjančia tvarka), korekcija (pasakytos minties patikslinimas, pakeitimas) ir periodas (ilgas sakinys, kurio pirmoji dalis kylančią, o antroji krintančią intonaciją). Redukcinėmis figūromis stilistikoje vadinamos elipsė (numanomų sakinio dalių praleidimas) ir nutylėjimas (nebaigta mintis).
