kalba literatūra istorija
A Ą B C Č D E Ę Ė F G H I Į Y J K L M N O P R S Š T U Ų Ū V Z Ž
 
400
1500
1600
1750
1822
1904
1988
ANTIKA
VIDURAMŽIAI
RENESANSAS
BAROKAS
APŠVIETA
ROMANTIZMAS IR REALIZMAS
XX A. LITERATŪRA
ŠIUOLAIKINĖ LITERATŪRA
LIETUVOS PROISTORĖ
 
LIETUVOS DIDVALSTYBĖS KŪRIMASIS
LDK CHRISTIANIZACIJA
LDK BAJORŲ RESPUBLIKA
LDK ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKOJE
ATR REFORMOS. VALSTYBĖS SUNAIKINIMAS
LIETUVA RUSIJOS IMPERIJOJE
MODERNIOJI LIETUVOS RESPUBLIKA
OKUPUOTA LIETUVA. SOVIETIZACIJA
ŠIUOLAIKINĖ LIETUVOS VALSTYBĖ
 
1009
1240
1387
1529
1569
1773
1795
1918
1940
1990

Kalba

Kalba > Kalbos tiriamojo darbo etapai

Kalbos tiriamojo darbo etapai


Kalba kaip žmogaus pažintinės veiklos objektu susidomėta dar Antikos laikais – senovės Graikijoje ir Indijoje (nuo IV a. pr. Kr.). Žinoma, nuo to laiko daug kas pasikeitė: ir kalbos samprata, ir tyrimo metodai, ir tikslai. Tačiau išliko esminis dalykas: pats tyrimų objektas – gyva, nuolat kintanti žmonių kalba ir žmogaus poreikis tyrinėti, kelti klausimus, ieškoti į juos atsakymų.
Kadangi pats tiriamasis objektas – kalba – yra įvairiaplotmis ir daugiabriaunis, išties nelengvai aprėpiamas objektas, tad ir jį tiriantis mokslas yra daugiakryptis. Štai mokydamiesi vidurinėje mokykloje jūs jau esate susipažinę su pagrindinėmis kalbos ir kalbos mokslo kryptimis – fonetika ir akcentologija, gramatika (morfologija ir sintakse) ir leksikologija, stilistika ir retorika, kalbos kultūra ir dialektologija. Bet šiuolaikinėje kalbotyroje sparčiai vystosi ir kitų krypčių mokslai – sociolingvistika, psicholingvistika, diskurso analizė, lingvistinė pragmatika, tekstynų lingvistika, kompiuterinė lingvistika ir t. t.
Kaip jau kalbėjome, skirtingų krypčių mokslai kelia skirtingus klausimus ir, pasiremdami tik jiems būdingomis teorijomis bei metodais, ieško jų sprendimo. Atskirų mokslų metodų čia plačiau neaptarinėsime, verta aptarti tik pačius bendriausius kalbos tiriamojo darbo etapus ir reikalavimus.
Kiekviena tiriamoji veikla, kaip metodiška naujų žinių paieška, jų sisteminimas ir sklaida (publikavimas), sudaryta iš tam tikrų etapų, kuriuos galėtume laikyti ir struktūriniais elementais.
Trumpai juos aptarsime.
Bet koks pažinimo procesas, visų pirma, prasideda nuo
problemos pastebėjimo – pats tyrėjas ar visuomenė iškelia klausimą, į kurį mokslas dar negali atsakyti. Pati problema – mokslinis klausimas – formuluojama susipažinus su visu taip formuluoti klausimą leidžiančiu kontekstu – kurio nors mokslo turimomis teorijomis, tam tikra visuma teiginių, tuo metu geriausiai paaiškinančia tiriamuosius reiškinius.
Paprastai kiekvienas mokslas turi ir tam tikrų
metodų rinkinį, t. y. mokslinių problemų sprendimo būdų arba kelių, kaip ieškoti atsakymų į kokį nors klausimą. Šie metodai reglamentuoja, kaip renkami duomenys, apdorojami ir analizuojami. Tyrimo metu gauti rezultatai apibendrinami ir daromos išvados – tam tikri atsakymai į probleminį klausimą, kuris ir buvo iškeltas tyrimo pradžioje. Baigdamas tyrimą mokslininkas paprastai įvertina atsakymo aktualumą mokslui bei visuomenei ir numato tolesnes tokio klausimo tyrimo perspektyvas.
Kad būtų aiškiau, pateiksime vieną pavyzdį iš palyginti naujos krypties mokslo – lingvistinės pragmatikos. Apibendrintai galima teigti, kad šis mokslas tiria, kaip kuriamos reikšmės konkrečiame kalbos vartojimo kontekste. Kol kas šios srities lietuvių kalbos tyrinėjimų yra nedaug ir kalbininkai šiuo metu negali atsakyti į tokį jums galbūt reikšmingą klausimą, kaip jūsų amžiaus moksleiviai formuluoja prašymą, kai kreipiasi į savo bendraamžius ir vyresnius asmenis ir pan., kiek prašymo formuluotei turi įtakos tai, ar prašoma raštu, ar žodžiu, ar pavyzdžiui, SMS žinute. Kalba išties turi nemažą arsenalą priemonių prašymą suformuluoti palyginti tiesiogiai, jau tipizuotomis prašymo raiškos formomis:
Prašom paskolinti knygą, Ar gali paskolinti knygą? Gal galėtum paskolinti knygą ir pan.
Bet greičiausiai jūs ir patys pritarsite, kad palyginti retai renkatės tokią formą, kai ko nors prašote savo bendraamžių ir kad yra aplinkybių, kuriomis tą patį prašymą formuluojate kitaip, ne visai tiesiogiai, o retkarčiais – tik užuominomis. Nuo ko taip priklauso? Kiek pasvarstę jūs spėsite, kad visų pirma tai priklauso nuo to, kokio dalyko jūs prašote ir kokie yra jūsų santykiai su tuo, kurio jūs prašote. Jei paskaitytumėte teorinę literatūrą tuo klausimu, savo tokiam pirminiam spėjimui pagrįsti rastumėte ir nemažai teorinės medžiagos, tačiau tikslaus atsakymo jūs nežinotumėte tol, kol neatliktumėte tyrimo.
Tokį tyrimą galėtumėte atlikti ir savo klasėje pasiskirstę į keletą tyrimo grupių: viena tirtų autentiškus kalbos pavartojimo atvejus, kita grupė duomenis rinktų apklausos būdu, trečia – iš jaunimui skirtos grožinės literatūros (XX a. 7–8 dešimtmečio ir šiuolaikinės XXI a.). Gautus rezultatus apibendrinę turėtume atlikę savo pirmą tiriamąjį darbą, kuris tikrai įkvėptų ir kitiems tyrimams.
Šis pavyzdys geras dar ir todėl, kad leistų įsitikinti, kaip moksliniuose tyrimuose svarbu pati tiriamoji medžiaga ir kad mokslinis pažinimas pagal apibrėžimą yra dalinis.
Taigi gali kilti klausimas, kur gauti autentiškus kalbos pavartojimo atvejų? Kiekvienas iš jūsų galėtumėte peržiūrėti savo SMS ir atrinkti tas iš jų, kuriose, jūsų manymu, jūs patys prašote ir kuriose jūsų prašoma. Perrašykite savo SMS nuasmenindami, t. y. paslėpdami po santrumpa vardą, kitokias asmeninio pobūdžio, neviešinamas detales. Parašykite ir lydraštį, kuriame keliais sakiniais apibūdintumėte tas aplinkybes, kuriomis buvo rašoma nagrinėjamoji žinutė ir kurios galbūt ir leis paaiškinti vienos ar kitos formos vartojimą kaip tam tikrų veiksnių pasekmę. Taip pat nurodykite svarbią informaciją apie SMS adresatą – vaikinas, mergina, amžius, kokių Jūsų santykiai: draugiški, priešiški, neutralūs ar oficialūs. Surinkite tokių pavyzdžių kiek galima daugiau.
Grupelė moksleivių, kurie nuspręs rinkti pavyzdžius anketų būdu, pirmiausia turėtų susipažinti su Ingos Hilbig tyrimu, ypač – su jos aprašytu tiriamosios medžiagos rinkimo metodu. Šiaip būtų galima imti jos pasiūlytas situacijas, nieko nekeičiant – būtų įdomu gautus jūsų klasės apklausos rezultatus palyginti su Hilbig atlikto tyrimo rezultatais, kurie gauti apklausus kito amžiaus (vyresni už jus), kitos socialinės grupės (studentai), kitos kalbos ir kultūros atstovai (anglakalbiai).

Ar žinote, kad...