kalba literatūra istorija
A Ą B C Č D E Ę Ė F G H I Į Y J K L M N O P R S Š T U Ų Ū V Z Ž
 
400
1500
1600
1750
1822
1904
1988
ANTIKA
VIDURAMŽIAI
RENESANSAS
BAROKAS
APŠVIETA
ROMANTIZMAS IR REALIZMAS
XX A. LITERATŪRA
ŠIUOLAIKINĖ LITERATŪRA
LIETUVOS PROISTORĖ
 
LIETUVOS DIDVALSTYBĖS KŪRIMASIS
LDK CHRISTIANIZACIJA
LDK BAJORŲ RESPUBLIKA
LDK ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKOJE
ATR REFORMOS. VALSTYBĖS SUNAIKINIMAS
LIETUVA RUSIJOS IMPERIJOJE
MODERNIOJI LIETUVOS RESPUBLIKA
OKUPUOTA LIETUVA. SOVIETIZACIJA
ŠIUOLAIKINĖ LIETUVOS VALSTYBĖ
 
1009
1240
1387
1529
1569
1773
1795
1918
1940
1990

Kalba

Kalba > Stilistika ir retorikos pagrindai

Retorinių figūrų samprata ir klasifikacija

Retorikos specialistai menines priemones skirsto daug paprasčiau – į tropus ir retorines figūras: Tropai yra regimojo arba girdimojo vaizdo kūrimo būdas, kalbos vaizdumo versmė. Retorinės figūros nuo tropų skiriasi tuo, kad tropuose vienas žodis, būdingas kokiam nors dalykui, perkeliamas kitam, kuriam tas žodis nėra būdingas. Tuo tarpu figūrose yra tam tikras pasakymas, išreikštas ne vienu žodžiu, o žodžių junginiu, sakiniu ar keliais sakiniais, nutolusiais nuo įprasto minčių reiškimo. Juose perkeltinės žodžių reikšmės gali ir nebūti, tačiau jų tikslas yra tas pats, nes jie vartojami suteikti daugiau galios mintims ir daugiau žavesio žodžiams.
Tropas yra vieno reiškinio aiškinimas kitu, todėl gerai išmanant ir taikant šio aiškinimo subtilybes galima įtaigiai paveikti adresatą: įteigti jam kokį nors požiūrį, sudominti ar paskatinti veikti. Yra du pagrindiniai reikšmės perkėlimo būdai: 1) kai reikšmės perkėlimo pagrindą sudaro vaizdo panašumas, 2) kai reikšmės perkėlimo pagrindą sudaro loginis sąvokų ryšys. Pagal šiuos perkeltinės reikšmės suteikimo būdus skiriamos dvi tropų atmainos: metafora ir metonimija. Tačiau ne visada tropai yra gryni. Dažnai jie yra tarsi tos pačios giminės atmainos, sudarančios įvairiausias pynes, tarpusavio kombinacijas. Pavartoti metaforą – tai reiškia pastebėti, kas panašu tarp dviejų nieko bendra neturinčių reiškinių, įmanomų iš tolimiausių ir skirtingiausių pasaulių. Metafora dažnai vadinama paslėptu palyginimu, tačiau jos skiriamasis bruožas – struktūros nariai. Palyginimas turi tris struktūros narius, o metafora – vieną arba du. Vienanarės metaforos turi tik vaizdą, kadangi tema yra nuspėjama, o dvinarės turi ir vaizdą, ir temą. Metonimija nuo metaforos skiriasi tik tuo, kad žodžio reikšmės perkėlimas grindžiamas ne reiškinių panašumu, o jų loginiu ryšiu. Metoniminis žodžio reikšmės perkėlimas gali remtis erdvės, laiko, priežasties, medžiagos ir kitais ryšiais. Metaforos atmainos: personifikacija, alegorija, parabolė, katachrezė, oksimoronas. Metonimijos atmainos: sinekdocha, emfazė, onomatopėja, antonomazija, perifrazė, hiperbolė, litotė, ironija.
Retorinės figūros pagal sudarymo, komponavimo ir minties reiškimo būdus skiriamos į dvi grupes: sintaksines ir minties figūras. Sintaksinės figūros – tai neįprasti žodžių, žodžių junginių stilistiniai sujungimo būdai, vartojami kalbos raiškai, emocingumui padidinti. Pagal jų pobūdį skiriamos trys pagrindinės grupės: plėtojimo, trumpinimo ir komponavimo. Plėtojimo figūros yra labai ekspresyvios, susijusios su veiksmo intensyvumu, daugiažodžiu kalbėjimu, jos dažniausiai remiasi kartojimu ir išvardijimu. Tai anafora, epifora, diafora, simploka, anadiplozė, įrėminimas, poliptotonas, paronomazija, sinonimija, korekcija, laipsniavimas, polisindetonas, akumuliacija, amplifikacija, periodas. Trumpinimo figūros yra plėtojimo figūrų priešybė. Jos remiasi įvairių sintaksinių kalbos vienetų – žodžių ar prasmės ir intonacijos atžvilgiu artimai susijusių žodžių junginių – praleidimu, peršokimu ar atitraukimu, drauge atkreipiant klausytojų dėmesį į tai, kas praleista ar nukelta, sukeliant jų emocijas. Tai elipsė, adjunkcija, asindetonas, nutylėjimas. Komponavimo figūros paremtos savita žodžių junginių ar sakinių grupavimo tvarka, jų pergrupavimu ar kaitoliojimu, vienodu ar panašiu jų išdėstymu gretimose frazėse. Šiomis figūromis sugriaunama įprasta sintaksinė tvarka. Tai gramatinių formų sąskambiai, antitezė, chiazmas, inversija, parceliacija. Minties figūros perteikia minčių įvairovę, jos kaip ir sintaksinės figūros padeda kurti žodžių, žodžių junginių kompoziciją sakinyje, teksto stilių. Tai retorinis kreipinys, retorinis klausimas, retorinis sušukimas.

Ar žinote, kad...