Kalba
- Nuo indoeuropiečių iki baltų
- Indoeuropiečių kalbų šeima
- Baltų kalbos ir jų likimai
- Vakarų baltų kalbos
- Rytų baltų kalbos
- Senoji lietuvių raštija
- Lietuvių kalbos tarmės
- Kalba ir žmogus
- Fonetika
- Kirčiavimas
- Leksika
- Žodžių daryba
- Rašyba
- Morfologija
- Sintaksė
- Skyryba
- Stilistika ir retorikos pagrindai
- Teksto kūrimas
- Kalbos tiriamojo darbo etapai
Indoeuropiečių kalbų šeima
Pasaulio kalbos į kalbų šeimas yra skirstomos pagal jų giminiškumą. Kitaip tariant, kalbų šeimą sudaro genetiškai susijusios kalbos. Jos turi būti kilusios iš vienos. Toliau kalbų šeimos skirstomos į šakas, o šakos į grupes pagal kalbų giminiškumo laipsnį (pavyzdžiui, lietuvių kalba yra indoeuropiečių kalbų šeimos baltų šakos rytų baltų grupės kalba).Viena iš geriausiai žinomų ir didžiausių kalbų šeimų yra indoeuropiečių šeima. Šios šeimos kalbomis šneka beveik du milijardai žmonių, taigi kone pusė Žemės gyventojų. Seniau indoeuropiečių kalbos buvo paplitusios tik Europoje ir pietų Azijoje (daugiausia Indijoje ir Irane). Vėliau, kolonizuodami naujus kraštus, indoeuropiečiai savo šeimos kalbas išplatino ir kituose žemynuose – Amerikoje, Australijoje, Afrikoje.
Manoma, kad indoeuropiečių kalbų šeimą sudaro 11 šakų. Čia jos išvardintos pagal pirmųjų tekstų paliudijimo laiką:
a) anatolų (hetitų kalbos rašytiniai paminklai žinomi iš XVII a. pr. Kr.).
b) indoiranėnų (seniausi rašytiniai paminklai žinomi nuo II tūkstantmečio pr. Kr.)
c) graikų (pirmieji užrašai aptikti XV–XIII a. pr. Kr.)
d) lotynų (italikų ir romanų) (pirmieji įrašai iš VI a. pr. Kr.)
e) keltų (įrašai senąja galų kalba žinomi iš VI a. pr. Kr.)
f) germanų (pirmieji įrašai iš II a.)
g) armėnų (įrašai iš V a.)
h) tocharų (žinomi įrašai iš VI a.).
j) slavų (pirmieji įrašai bažnytine slavų kalba iš IX a.)
k) baltų (užrašytos tik nuo XIV a.)
l) albanų (ja rašoma nuo XV a.)
Anatolų ir tocharų šakos jau yra išnykusios, apie joms priklausiusias kalbas žinių teikia tik išlikę rašto paminklai.
