Literatūra
- Tautosaka
- Antika
- Viduramžiai
- Renesansas
- Barokas
- Klasicizmas
- Bojeris
- Dvaro poetai: D. Naborovskis, S. Pšipkovskis, Pr. U. Radvilienė, K. Benislavska, J. Baka
- LDK Baroko teatras
- Olizarovijus
- Pacas
- Sarbievijus
- Sirvydas ir lietuviškoji Baroko raštija
- Vijūkas-Kojelavičius
- Dachas
- Donas
- Kalderonas
- Kornelis
- Moljeras
- Rasinas
- Servantesas
- Apšvieta
- Romantizmas ir realizmas
- XX amžiaus literatūra
- Šiuolaikinė literatūra
- Literatūrologija
Donas
Džonas Donas (John Donne, 1572–1631) – anglų poetas ir pamokslininkas, vienas žymiausių barokinės „metafizikų mokyklos“ atstovų. Donas gimė Londone, katalikų šeimoje, kuri už savo tikėjimą žiauriai persekiota valdančiųjų protestantų. Po mokslų Oksforde, Kembridže ir Londone poetas nemažai keliavo, dalyvavo ekspedicijose plėšti ispanų galionus, taip pat, spėjama, ilgesnį laiką gyveno Italijoje ir Ispanijoje. 1601-aisiais slapta vedė Aną Mo (Anne More) ir dėl to kuriam laikui buvo įkalintas jos tėvo. Vėliau santuoka įteisinta, o Donai susilaukė dvylikos vaikų. 1615 m. Donas priėmė anglikonų kunigo šventimus, o nuo 1621-ųjų iki mirties buvo Šv. Pauliaus katedros Londone klebonas.
Dono poezijai būdingos netikėtos, drąsios metaforos, prie šnekamosios priartinta eilėraščių kalba ir dramatiškas, temperamentingas lyrinio subjekto balsas. Kūrybą žymi aštrūs prieštaravimai tarp dvasinių ir kūniškų troškimų, tikėjimo abejonės, ironija ir ilgesys, bet sykiu – noras suvienyti priešybes, todėl ji atrodo nepaprastai šiuolaikiška. Nenuostabu, kad ji tinkamai įvertinta tiktai XX a. (vienas iš Dono „atradėjų“ buvo Tomas Sternsas Eliotas (Thomas Stearns Eliot); jo gerbėjų būryje rasime ir Česlovą Milošą (Czesław Miłosz), ir Josifą Brodskį, ir ne vieną lietuvių poetą).
Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu Donas parašė daug satyrų, kurios rodo ir gerą tuometės Anglijos bei visos Europos visuomenės pažinimą, ir kritišką jos vertinimą. Tačiau labiausiai iš šio periodo kūrybos garsėja erotinė lyrika. Anot kritiko Džono Haivardo (John Hayward), Donas yra vienas geriausių anglakalbių meilės lyrikų, be to, pirmasis anglų poetas, nutolęs nuo viduramžiško kurtuazinės meilės idealo. Jo eilėraščių herojai – tikri Renesanso žmonės, subtiliai besimėgaujantys ne tik jusliniais malonumais, bet ir toje epochoje atsivėrusia pasaulio platybe ir įvairove (viename eilėraštyje Donas lygina mylimosios kūną su atrastuoju Amerikos žemynu; kitame įsimylėjėliai prilyginami dvipusei kompaso strėlytei).
Didžiumą gyvenimo sunkiai versdamasis, Donas turėjo ieškoti užtarėjų tarp įtakingų Anglijos aristokratų ir parašė nemažai proginių eilėraščių. Bet aukščiausiai iš vėlesnės kūrybos vertinami religinės temos kūriniai – tiek eilėraščiai, tiek pamokslai (beje, savo gyvenimo laiku Donas buvo kur kas geriau žinomas kaip pamokslininkas nei kaip poetas, dauguma jo eilėraščių cirkuliavo tik rankraščių pavidalu ir pirmą kartą buvo išspausdinti jau po jo mirties). Iki šiol moteriai adresuotą įkarštį poetas nukreipia į dvasinę sferą; kita vertus, tekstai išsaugo minties skvarbumą, įvaizdžio šviežumą ir paradoksalumą. Skaudžius susimąstymus apie savąjį nuodėmingumą ir mirties galybę nuskaidrina tikėjimas visa gelbstinčia Dievo malone. Beje, Milošas teigia, kad būtent religinės lyrikos srityje Donui, kaip ir kitiems metafizikų mokyklos atstovams, įtakos turėjo Sarbievijaus kūryba.
Laurynas Katkus
