Literatūra
- Tautosaka
- Antika
- Viduramžiai
- Renesansas
- Barokas
- Klasicizmas
- Bojeris
- Dvaro poetai: D. Naborovskis, S. Pšipkovskis, Pr. U. Radvilienė, K. Benislavska, J. Baka
- LDK Baroko teatras
- Olizarovijus
- Pacas
- Sarbievijus
- Sirvydas ir lietuviškoji Baroko raštija
- Vijūkas-Kojelavičius
- Dachas
- Donas
- Kalderonas
- Kornelis
- Moljeras
- Rasinas
- Servantesas
- Apšvieta
- Romantizmas ir realizmas
- XX amžiaus literatūra
- Šiuolaikinė literatūra
- Literatūrologija
Moljeras
Žanas Batistas Moljeras (tikras vardas Žanas Batistas Poklenas (Jean-Baptiste Poquelin), sceninis vardas Moljeras (Mollière)) – prancūzų dramaturgas, aktorius, vienas žymiausių Vakarų Europos komedijos meistrų. Jis gimė 1622 m. sausio 15 d. Paryžiuje karaliaus Liudviko XIII dvare tarnavusio baldų apmušėjo šeimoje. Mokėsi jėzuitų kolegijoje Klermonte, Orleane studijavo teisę, tačiau teisininko karjerą iškeitė į aktoriaus. 1643 m. įkūrė teatro trupę, kuri po kelerių metų už skolas buvo paleista. Tada Moljeras prisijungė prie klajojančių aktorių, su kuriais 1645–1658 m. apkeliavo įvairias Prancūzijos vietas, vaidindamas viduramžinius farsus, italų improvizacijų žanro komedijas (commedia dellarte). 1659 m. Luvre jis pastatė pirmąją originalią savo komediją Juokingosios pamaivos. Komedija atnešė autoriui sėkmę ir karaliaus Liudviko XIV palankumą, kurio dėka jis Paryžiuje įkūrė savo teatrą.
Pagrindinė Moljero komedijų tema – konkurencinės varžybos, kova už būvį ir padėtį visuomenėje. Komedijose Vyrų mokykla (1661), Žmonų mokykla (1662) jis išsakė savo požiūrį į meilę, santuoką, moters ir vyro vaidmenis šeimoje, kritikavo visuomenės papročius, tradicinio farso stilistikai suteikdamas socialinės-psichologinės auklėjamosios komedijos bruožų. Į kai kuriuos komedijų siužetus įpindamas šokį Moljeras sukūrė savitą komedijos-baleto žanrą (Nepakenčiami, Dvarininkas miesčionis, Tariamas ligonis ir kt.). Brandžiausiose savo komedijose Tartiufas, arba Apgavikas (1664), Don Žuanas, arba Akmeninis svečias (1665), Mizantropas (1666), Šykštuolis (1668), Miestelėnas bajoras (1670), Skapeno klastos (1671) jis pateikė ryškias satyriškas žmonijos tipų (veidmainio, šykštuolio, svetimautojo ir kt.) charakteristikas. Už drąsią ir atvirą privilegijuotų visuomenės sluoksnių (dvasininkų, dvaro aristokratų) kritiką, materialistines pažiūras buvo aršiai puolamas, jį kaip eretiką buvo siūloma sudeginti ant laužo, draudė vaidinti jo komedijas, tačiau tai tik sustiprino autoriaus populiarumą.
Moljeras mirė 1673 m. vasario 17 d. nuo džiovos priepuolio, kuris ištiko jį vaidinant vienoje linksmiausių komedijų Tariamas ligonis. Palaidotas naktį nekrikštytų kūdikių ir savižudžių teritorijoje už kapinių tvoros, nes prieš mirtį nespėjo atlikti atgailos, o taip pat buvo aktorius. 1817 metais Moljero palaikai perkelti į Per Lašezo kapines Paryžiuje.
Labai skirtingo pobūdžio, plataus temų spektro Moljero komedijos įdomios dėl sąmojingų situacijų, gerai sukonstruotos intrigos, šmaikštaus dialogo, personažų ryškumo, jau XVII a. pabaigoje nepaprastai išpopuliarėjo Europos scenose ir turėjo didžiulės įtakos visai komedijos žanro raidai. Apie jį yra sukurta keletas biografinių vaidybinių filmų.
Dainora Pociūtė-Abukevičienė