kalba literatūra istorija
A Ą B C Č D E Ę Ė F G H I Į Y J K L M N O P R S Š T U Ų Ū V Z Ž
 
400
1500
1600
1750
1822
1904
1988
ANTIKA
VIDURAMŽIAI
RENESANSAS
BAROKAS
APŠVIETA
ROMANTIZMAS IR REALIZMAS
XX A. LITERATŪRA
ŠIUOLAIKINĖ LITERATŪRA
LIETUVOS PROISTORĖ
 
LIETUVOS DIDVALSTYBĖS KŪRIMASIS
LDK CHRISTIANIZACIJA
LDK BAJORŲ RESPUBLIKA
LDK ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKOJE
ATR REFORMOS. VALSTYBĖS SUNAIKINIMAS
LIETUVA RUSIJOS IMPERIJOJE
MODERNIOJI LIETUVOS RESPUBLIKA
OKUPUOTA LIETUVA. SOVIETIZACIJA
ŠIUOLAIKINĖ LIETUVOS VALSTYBĖ
 
1009
1240
1387
1529
1569
1773
1795
1918
1940
1990

Literatūra

Literatūra > Apšvieta

Ruso


Vienas žymiausių Apšvietos epochos filosofų ir rašytojų, sentimentalizmo literatūros pradininkas Žanas Žakas Ruso (Jean-Jacques Rousseau) gimė 1712 m. birželio 28 d. Ženevoje (Šveicarija), šveicarės ir prancūzo laikrodininko šeimoje. Vaikystėje, mirus motinai ir tėvui jį palikus, augo pas gimines. Būdamas 16 metų Ruso pasirinko klajūno gyvenimą. Tuo metu lavinosi skaitydamas knygas ir mokomas kilmingų globėjų. Kadangi nebuvo įgijęs jokios profesijos, dirbo liokajumi, ūkvedžiu, sekretoriumi, vaikų auklėtoju, gaidų perrašinėtoju. Tačiau jį globojo Prancūzijos ir Anglijos didikai, gyvendamas jų dvaruose, jis daug rašė. 1770 m. Ruso įsikūrė Paryžiuje, kur su žmona Tereza išgyveno iki mirties (mirė 1778 m. liepos 2 d. Ermenonvilyje, netoli Paryžiaus). Penki jų vaikai augo pamestinukų prieglaudoje.
Garsiausi Ruso veikalai – tai filosofiniai traktatai
Samprotavimai, ar mokslų ir menų atgimimas sukilnino papročius (1750), Samprotavimai apie žmonių nelygybės kilmę ir pagrindus (1754), Apie visuomenės sutartį, arba Politinės teisės principai (1762) ir romanai Julija, arba Naujoji Eloiza (1761), Emilis, arba Apie auklėjimų (1762), Išpažintis (1782). Savo darbuose autorius aukštino natūralią, civilizacijos „nesugadintą“ žmogaus būklę. Teigė, kad žmogus iš prigimties esąs geras, kad iki civilizacijos gyvenęs laisvėje ir ramybėje, o mokslų ir menų pažanga žlugdanti visuomenę, jos kilnius papročius ir moralę. Žmogus turėtų remtis ne protu, o jausmais: juos ir mįslingą žmogaus prigimtį pažinti yra svarbiausia. Laiškų romane Naujoji Eloiza subtilius nekilmingų žmonių jausmus iškėlė virš dirbtinių visuomenės papročių, o romane Emilis aprašė naują individualų auklėjimo būdą – šio auklėjimo paskirtis atskleisti gerąją, dorąją žmogaus prigimtį, padėti tapti nepriklausomu, laisvos dvasios asmeniu. Filosofiniuose traktatuose buvo aiškinama, kad pagrindinė žmonių nelygybės priežastis – privati nuosavybė, kad valstybė remiasi visuomenės sutartimi ir visuotine valia, kad valstybė priklauso tautai.
Ruso politiniai idealai buvo senosios demokratinės graikų ir romėnų valstybės bei Ženevos respublika. Lietuvių ir lenkų didikų paprašytas 1772 m. parašė
Pastabas apie Lenkijos valdymą ir jo reformas, kurios, žemaičio M. Karpio išverstos į lenkų kalbą, buvo išleistos 1789 m. Šiose pastabose jis ragino išsaugoti laisvą respublikonišką santvarką bei senąsias pilietines dorybes, kvietė suteikti politines teises išlavintiems valstiečiams bei miestiečiams, ugdyti visų luomų patriotizmą ir priešintis Rusijos despotijai. „Jei negalite išvengti, kad jūsų neprarytų, nesileiskite suvirškinami“, – tokiu Ruso priesaku rėmėsi lietuviai ir lenkai kovose už nepriklausomybę net ir XIX a. Autoriaus idėjos turėjo didelę įtaką Prancūzijos revoliucijai, o jo kūryba rėmėsi romantizmas ir psichologinis XIX a. romanas. Buvo labai populiarus LDK ir carų valdžios prislėgtoje Lietuvoje, jo idėjomis savo kūrybą grindė Simonas Daukantas, kiti lietuvių romantikai.

Darius Kuolys
Žanas Žakas Ruso. Samprotavimas apie žmonių nelygybės kilmę ir pagrindus.Žanas Žakas Ruso.

Ar žinote, kad...