Literatūra
- Tautosaka
- Antika
- Viduramžiai
- Renesansas
- Barokas
- Apšvieta
- Šviečiamasis klasicizmas
- Bogušas
- Donelaitis
- Karpavičius
- Kosciuška
- LDK apšvietos poezija
- Poška
- Sniadeckis
- Stanevičius
- Šimkevičius
- Valiūnas
- Gėte
- Hiolderlynas
- Kantas
- Ruso
- Sviftas
- Volteras
- Romantizmas ir realizmas
- XX amžiaus literatūra
- Šiuolaikinė literatūra
- Literatūrologija
Bogušas
Lietuvos kultūros tyrinėtojas ir publicistas Pranciškus Ksaveras Bogušas gimė 1746 m. sausio 1 d. Vaisgeniuose (Ukmergės r.). Studijavo Vilniaus akademijoje ir Romoje. 1761 m. įstojo į Jėzuitų ordiną, o 1767 m. tapo kunigu. Už dalyvavimą Tado Kosciuškos sukilime 1794–1795 m. rusų buvo ištremtas ir įkalintas Smolenske. Vėliau grįžo į Lietuvą, dirbo mokyklų generaliniu vizitatoriumi. Nuo 1804 m. gyveno Varšuvoje, dalyvavo Mokslo bičiulių draugijos veikloje. Bogušas lenkų kalba išleido veikalą Apie lietuvių tautos ir kalbos kilmę (O początkach narodu į języka litewskiego), kuris suvaidino didelį vaidmenį lietuvių XIX a. nacionalinio atgimimo procese. Pirmą kartą po Mikalojaus Daukšos veikale vėl buvo iškelta lietuvių kalbos visuotinio vartojimo idėja, teigiama neatsiejama tautos ir jos kalbos vienybė. Bogušas analizavo priežastis, dėl kurių didžioji Lietuvos literatūros dalis buvo sukurta ne lietuvių, bet lotynų, lenkų, senąja gudų ir kt. kalbomis. Konstatuodamas, jog lietuvių kalba yra ties išnykimo riba, nes vartojama tik liaudies šnekamojoje, bet ne rašto kalboje, autorius teigė, jog lietuvių kalba yra turtinga, tinkama grožinei kūrybai ir iliustravo tai originalios bei antikinės poezijos vertimų pavyzdžiais. Bogušas studija buvo paveikta tuometės Europos romantinės minties ir susilaukė plataus atgarsio. 1811 m. ji buvo paskelbta rusų kalba, rankraščiuose liko vertimai į vokiečių ir prancūzų kalbas. Bogušas lenkų kalba yra parašęs atsiminimus, kelionių dienoraštį. Mirė 1820 m. gegužės 4 d. Varšuvoje.
Dainora Pociūtė-Abukevičienė