kalba literatūra istorija
A Ą B C Č D E Ę Ė F G H I Į Y J K L M N O P R S Š T U Ų Ū V Z Ž
 
400
1500
1600
1750
1822
1904
1988
ANTIKA
VIDURAMŽIAI
RENESANSAS
BAROKAS
APŠVIETA
ROMANTIZMAS IR REALIZMAS
XX A. LITERATŪRA
ŠIUOLAIKINĖ LITERATŪRA
LIETUVOS PROISTORĖ
 
LIETUVOS DIDVALSTYBĖS KŪRIMASIS
LDK CHRISTIANIZACIJA
LDK BAJORŲ RESPUBLIKA
LDK ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKOJE
ATR REFORMOS. VALSTYBĖS SUNAIKINIMAS
LIETUVA RUSIJOS IMPERIJOJE
MODERNIOJI LIETUVOS RESPUBLIKA
OKUPUOTA LIETUVA. SOVIETIZACIJA
ŠIUOLAIKINĖ LIETUVOS VALSTYBĖ
 
1009
1240
1387
1529
1569
1773
1795
1918
1940
1990

Kalba

Kalba > Senoji lietuvių raštija

Rytinis raštų variantas

Jei ne istorijos vingiai, rytinio varianto kalba ilgainiui galėjo tapti mūsų bendrinės kalbos pamatu – juk tai buvo sostinės kalba. Ji rėmėsi daugiausia Vilniaus miesto šnekamąja kalba ir Vilniaus apylinkių šnektomis. Atrodo, kad tokia kalba buvo bandyti rašyti ir pirmieji lietuviški rankraštiniai teksteliai, tačiau pirmieji spausdinti šio varianto tekstai (visi jie susiję su jėzuitų veikla Vilniuje) atsirado vėliau nei kitų variantų.
Rytinio varianto tekstai yra šie: anoniminis hegzametras (devyneilis) 1589 m. daugiakalbėje sveikinimų knygoje Zigmantui III Vazai (
Gratulationes serenissimo), išleistoje jėzuitų Vilniuje; anoniminis 1605 m. katekizmas (verstas iš lenkų kalbos, kai kur sekant Mikalojaus Daukšos katekizmu), Konstantino Sirvydo du lotynų-lenkų-lietuvių kalbų žodynai (apie 1621; 1631) ir postilė (1629, 1644); Jono Jaknavičiaus evangelijų (perikopių) knyga 1647; anoniminis Belarmino katekizmo vertimas su giesmynėliu (Trumpas mokslo krikščioniško surinkimas), 1677; lietuviški teksteliai lenkiškame Aleksandro Gvanjinio (Alessandro Guagnini) kronikos 1611 m. leidime ir lotyniškoje bažnytinių apeigų knygoje Agenda parva (1616) bei Rituale sacramentorum (1633); vėlyvi XVII a. antros pusės rankraštiniai teksteliai (maldos, priesaikos, įrašai).
Žymiausias ir įtakingiausias rytinio varianto atstovas – jėzuitas Konstantinas Sirvydas, didžiąją gyvenimo dalį dirbęs Vilniaus universitete, sakęs įsimintinus pamokslus Šv. Jonų bažnyčioje. Jo dėka XVII a. jėzuitai suvokė lietuvių kalbos reikšmę, Vilniaus universitete mūsų kalbai susiformavo labai palanki atmosfera. Sirvydas buvo didelis eruditas. Be gimtosios kalbos (spėjama, buvo gimęs į vakarus nuo Anykščių), gerai mokėjo lenkų, lotynų, graikų, gal ir kanceliarinę slavų, hebrajų kalbas. Jo parengti du žodynai įtvirtino rytinio varianto normas ir vėliau tapo vadovu daugeliui lietuviškai norėjusių rašyti Lietuvos šviesuolių; antruoju žodynu rėmėsi latvių leksikografas Georgas Elgeris sudarydamas lenkų-lotynų-latvių žodyną (1683). Žymiausias yra antrasis Sirvydo žodynas –
Dictionarium trium lingvarum, kurio yra išlikęs trečiasis leidimas (1642). Iš šio leidimo pratarmės sužinome, kad žodynas dar buvo išleistas ir 1631-aisiais. Kada išėjo pirmasis antrojo Sirvydo žodyno leidimas, nežinoma. Žodyną sudaro apie 14 000 žodyninių straipsnių, jo lietuviška leksika labai turtinga. Sirvydas pateikė daug sinonimų, įtvirtino tokius žodžius, kokius ir šiandien vartojame: našlaitis, penas, prigimtis, varguolis ir kt. Žodyne užfiksuota ir išsaugota mums dabar nebepažįstama to meto leksika: algoti „vadinti“, rakštis „karstas“, talokas „suaugusi duktė, merga“, žugara „genys“. Sirvydas buvo ir žymiausias XVII a. naujadarų kūrėjas – gimtojoje kalboje ne visada buvo galima rasti tinkamų žodžių sudėtingoms sąvokoms reikšti. Jo pasidarytais mokslininkai laiko žodžius apkasas, išpažintis, kiekybė, kupranugaris, medžiavilnė „medvilnė“ ir kt.
Apie pirmąjį Sirvydo žodyną ilgai nebuvo žinoma. Vienintelis defektinis (be pradžios) egzempliorius buvo rastas XIX a. Maskvos sinodo spaustuvės bibliotekoje. Spėjama, kad šį žodyną (jis turi tik 8800 žodyninių straipsnių) Sirvydas parengė iki 1625 metų. Sąlyginis jo pavadinimas –
Promptuarium dictionum Polonicarum, Latinarum et Lituanicarum, mat taip užrašyta vieno didiko bibliotekos apraše. Tarp mokslininkų būta diskusijų, ar šis žodynas nėra pirmasis Dictionarium leidimas, tačiau po Vinco Urbučio argumentų nėra abejonių, kad tai yra atskiras žodynas. Svarbiausia tai, kad pirmojo žodyno šaltinis, t. y. lotyniškų ir lenkiškų žodžių registras, yra perimtas iš keturkalbio Nikalojaus Folkmaro (Nicolaus Volckmarus) žodyno. O Dictionarium registras – iš Sirvydo mokytojo Gžegožo Knapskio 1621 m. trikalbio žodyno. Taigi žodynai skirtingos apimties, nevienodi jų žodyniniai straipsniai, nesutampa antraštiniai žodžiai.
Spėjama, kad Sirvydas galėjo būti parašęs ir lietuvių kalbos gramatiką, tačiau kol kas nėra patikimų duomenų šiems teiginiams paremti.
Sirvydo
Punktai sakymų (dabar sakytume – pamokslų skirsniai; I dalis – 1629, II dalis – 1644) – pirmoji originali postilė lietuvių kalba. Čia žymusis jėzuitų šviesuolis sudėjo savo paties sakytų pamokslų santraukas, šalia pateikė į lenkų kalbą išverstą paralelinį tekstą. Prieš kiekvieną pamokslą kiek pataisęs pateikė savo bendradarbio Jono Jaknavičiaus evangelijų tekstus. Sirvydo pamokslų kalba gana gryna, čia vengta skolinių, žodinga, nors sintaksės požiūriu ji ne visada aiški. Autorius siekė paveikti ne tik skaitytojo protą, bet ir jausmus, vaizduotę, tad kalba pasižymi vaizdingumu, emocingumu, sugalvoti įdomūs palyginimai – žmogus, jo gyvenimas ne kartą postilėje lygintas su mariomis, t. y. jūra.
Istorinės sąlygos rytiniam kalbos variantui nebuvo palankios. Dėl aukštuomenės sulenkėjimo, lietuvių kalbos prestižo stokos, užklupusio Šiaurės karo, badmečio, maro XVIII a. Vilniaus visuomenės sudėtis keitėsi, čia plūdo pabėgėliai, viduriniai sluoksniai vis labiau perėmė svetimtaučių kunigų propaguojamą lenkų kalbą. XVIII a. pradžioje rytinio varianto raštija labai sunyko. Populiari vilnietiška Jaknavičiaus evangelijų knyga (1647; XVII a. perleista dar keletą kartų) 1705 m. buvo perdirbta pagal vidurinio varianto kalbos normas (rytietybių teliko vienas procentas). Tokia knyga buvo daug kartų leidžiama visą XVIII amžių. 1705 m. sąlygiškai laikomi rytinio varianto pabaigos metais.
Vėliau pasirodė dar viena kita knygelė, kurios kalba buvo paremta rytų aukštaičių šnektomis, bet tai buvo tarminiai tekstai, o ne Vilniaus rašomosios kalbos atspindys.
Ištrauka iš Jaknavičiaus evangelijų.Senųjų raštų variantai.Svarbiausių raštų paminklų kūrimo vietos.Svarbiausių raštijos kūrėjų gimimo vietos.

Ar žinote, kad...