kalba literatūra istorija
A Ą B C Č D E Ę Ė F G H I Į Y J K L M N O P R S Š T U Ų Ū V Z Ž
 
400
1500
1600
1750
1822
1904
1988
ANTIKA
VIDURAMŽIAI
RENESANSAS
BAROKAS
APŠVIETA
ROMANTIZMAS IR REALIZMAS
XX A. LITERATŪRA
ŠIUOLAIKINĖ LITERATŪRA
LIETUVOS PROISTORĖ
 
LIETUVOS DIDVALSTYBĖS KŪRIMASIS
LDK CHRISTIANIZACIJA
LDK BAJORŲ RESPUBLIKA
LDK ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKOJE
ATR REFORMOS. VALSTYBĖS SUNAIKINIMAS
LIETUVA RUSIJOS IMPERIJOJE
MODERNIOJI LIETUVOS RESPUBLIKA
OKUPUOTA LIETUVA. SOVIETIZACIJA
ŠIUOLAIKINĖ LIETUVOS VALSTYBĖ
 
1009
1240
1387
1529
1569
1773
1795
1918
1940
1990

Kalba

Kalba > Kirčiavimas

Kirčio reikšmė ir funkcijos

Lietuvių kalboje kai kurių žodžių skirtingose formose kirčiuojamas tas pats skiemuo (pi̇́eva, pi̇́evos, pi̇́evų, pi̇́evoms, pi̇́evas; bė́gti, bė́gu, bė́gi, bė́ga, bė́gau). Daugumos žodžių kirtis šokinėja, t. y. keičia vietą įvairiuose to žodžio formose (laũkas, laũko, laukù, laukùs, laukuosè; skubù, skubi̇̀, skùba). Dažnai tik kirčio vieta ir leidžia atskirti, kuri žodžio forma vartojama, kartais net padeda atskirti vienodai rašomų žodžių reikšmes (šauki̇̀, šaũki, šáuki; tri̇̀taškis, tritãškis; gėlė̃, gė́lė).
Lietuvių kalbos žinynas. Kirčio ir priegaidės reikšmė.

Ar žinote, kad...