Kalba
- Nuo indoeuropiečių iki baltų
- Senoji lietuvių raštija
- Lietuvių kalbos tarmės
- Kalba ir žmogus
- Fonetika
- Kirčiavimas
- Lietuvių kalbos kirtis
- Kirčio reikšmė ir funkcijos
- Trumpųjų skiemenų kirčiavimas
- Ilgųjų skiemenų kirčiavimas
- Lietuvių bendrinės kalbos priegaidės
- Priegaidžių reikšmė ir funkcijos
- Priegaidžių kaita
- Vardažodžių kirčiavimo sistema
- Daiktavardžių kirčiuotės
- Būdvardžių kirčiuotės
- Kitų linksniuojamų žodžių kirčiavimas
- Veiksmažodžių kirčiavimo sistema
- Nekaitomų žodžių kirčiavimo sistema
- Vietovardžių ir asmenvardžių kirčiavimas
- Priešpaskutinio skiemens taisyklė
- Žodžio galo taisyklė
- Leksika
- Žodžių daryba
- Rašyba
- Morfologija
- Sintaksė
- Skyryba
- Stilistika ir retorikos pagrindai
- Teksto kūrimas
- Kalbos tiriamojo darbo etapai
Vardažodžių kirčiavimo sistema
Dalis vardažodžių turi pastovų kirtį – visų linksnių kirčiuojamas tas pats skiemuo. Kitų vardažodžių kirtis nepastovus – skirtingų linksnių kirtis šokinėja iš kamieno į galūnę. Pagal kirčio šokinėjimo panašumą vardažodžiai skirstomi į 4 grupes, vadinamas kirčiuotėmis. Kirčiuotės nustatomos pagal daugiskaitos naudininko ir daugiskaitos galininko linksnių kirčiavimą.Pirmosios kirčiuotės žodžių abu linksniai kirčiuojami kamiene (výrams, výrus; móterims, móteris).
Antrosios kirčiuotės daugiskaitos naudininko kirčiuojamas kamienas, o daugiskaitos galininko – galūnė (rãtams, ratùs; ùpėms, upès).
Trečiosios kirčiuotės daugiskaitos naudininko kirčiuojama galūnė, o daugiskaitos galininko – kamienas (Kalnáms, kálnus; širdi̇̀ms, ši̇̀rdis).
Ketvirtosios kirčiuotės žodžių abu linksniai kirčiuojami galūnėje (vaikáms, vaikùs; dainóms, dainàs).
