Kalba
- Nuo indoeuropiečių iki baltų
- Senoji lietuvių raštija
- Lietuvių kalbos tarmės
- Kalba ir žmogus
- Fonetika
- Kirčiavimas
- Lietuvių kalbos kirtis
- Kirčio reikšmė ir funkcijos
- Trumpųjų skiemenų kirčiavimas
- Ilgųjų skiemenų kirčiavimas
- Lietuvių bendrinės kalbos priegaidės
- Priegaidžių reikšmė ir funkcijos
- Priegaidžių kaita
- Vardažodžių kirčiavimo sistema
- Daiktavardžių kirčiuotės
- Būdvardžių kirčiuotės
- Kitų linksniuojamų žodžių kirčiavimas
- Veiksmažodžių kirčiavimo sistema
- Nekaitomų žodžių kirčiavimo sistema
- Vietovardžių ir asmenvardžių kirčiavimas
- Priešpaskutinio skiemens taisyklė
- Žodžio galo taisyklė
- Leksika
- Žodžių daryba
- Rašyba
- Morfologija
- Sintaksė
- Skyryba
- Stilistika ir retorikos pagrindai
- Teksto kūrimas
- Kalbos tiriamojo darbo etapai
Lietuvių bendrinės kalbos priegaidės
Lietuvių kalboje kirčiuoti ilgieji skiemenys skirtinguose žodžiuose tariami nevienodai. Vienų žodžių ryškiau tariama kirčiuotame skiemenyje esančio ilgojo balsio ar dvigarsio pradžia (kója, vė́jas, kálnas, láukti), kitų – galas (lõpas, lė̃tas, bal̃nas, laũkas). Ilgojo skiemens tarimo moduliacija, padedanti skirti, atpažinti žodžius, vadinama priegaide. Įsidėmėtina, kad kirčiuoti trumpieji skiemenys priegaidės neturi.Tvirtapradę priegaidę turi tie žodžių skiemenys, kuriuos tariant pabrėžiama ilgojo balsio pirmoji dalis, o dvigarsio – pirmasis dėmuo. Rašte tvirtapradė priegaidė žymima dešininiu kirčio ženklu (výras, krū́mas, móteris, tė́vas, lóva). Dešininis kirčio ženklas visuomet rašomas viršum pirmojo dvigarsių dėmens (láisvė, láimė, láužas, léisti, sémti, lángas, kálnas, pi̇́enas, dúona). Įsidėmėtina, kad tvirtapradžiai mišrieji dvigarsiai il, im, in, ir, ul, um, un, ur bei tvirtapradis dvibalsis ui, taip pat tarptautiniuose žodžiuose esantys mišrieji dvigarsiai su trumpaisiais balsiais e, o rašte žymimi kairiniu kirčio ženklu (ti̇̀ltas, pi̇̀lnas, pi̇̀lkas, tvi̇̀rtas, pi̇̀rmas, li̇̀mpa, pi̇̀nti, pùlti, pùnktas, gùiti, tòrtas, hèrbas, kòmpasas).
Tvirtagalę priegaidę turi tie žodžių skiemenys, kuriuos tariant pabrėžiama ilgojo balsio antroji dalis, o dvigarsio – antrasis dėmuo. Rašte tvirtagalė priegaidė žymima riestiniu kirčio ženklu (põnas, žvỹras, lė̃tas). Riestinis kirčio ženklas visuomet rašomas viršum antrojo dvigarsių dėmens (pir̃kti, per̃las, žvai̇̃ras, kañklės, kar̃klas). Įsidėmėtina, kad ilgieji balsiai a, e ne dvigarsiuose visada kirčiuojami tvirtagališkai (nãmas, kãras, rãšo, gẽras, žẽmas, nẽša).
