Kalba
- Nuo indoeuropiečių iki baltų
- Senoji lietuvių raštija
- Lietuvių kalbos tarmės
- Kalba ir žmogus
- Fonetika
- Kirčiavimas
- Leksika
- Žodžių daryba
- Rašyba
- Rašybos sąvoka ir pagrindiniai principai
- Balsių rašyba
- Priebalsių rašyba
- Žodžių rašymas kartu ir atskirai
- Brūkšnelio rašymas
- Didžiųjų raidžių rašymas
- Žodžio dalies kėlimas į kitą eilutę
- Santrumpos
- Skaičių rašymas
- Morfologija
- Sintaksė
- Skyryba
- Stilistika ir retorikos pagrindai
- Teksto kūrimas
- Kalbos tiriamojo darbo etapai
Žodžio dalies kėlimas į kitą eilutę
Žodžiai į kitą eilutę keliami skiemenimis (pasaka, pavasaris). Sudurtiniai ir priešdėliniai žodžiai gali būti keliami skiemenimis (pareiti, pelėda) arba pagal jų sudaromąsias dalis (pareiti, pelėda). Kai susiduria dvi vienodos sudaromųjų dalių priebalsės, žodžiai keliami pagal jų sudaromąsias dalis (švarraštis, pusseserė).Viena balsė gali būti paliekama toje pačioje eilutėje arba keliama į kitą (poetas, ašara).
Kai susiduria dvi ar daugiau priebalsių, paskutinė priebalsė būtinai keliama į kitą eilutę (pirštas, pirštas, lakštas, lakštas, lakštas).
Dvibalsiai ir mišrieji dvigarsiai, taip pat vieną priebalsį žyminčios samplaikos dz, dž, ch keliant žodį neskaidomi (karvė, aušta, kaimas, sudzūkėjo, spaudžia, mechanika). Skaidymas leidžiamas, kai samplaikos raidės priklauso skirtingiems sudurtinio žodžio dėmenims (juodžemis, didzuikis).
