Kalba
- Nuo indoeuropiečių iki baltų
- Senoji lietuvių raštija
- Lietuvių kalbos tarmės
- Kalba ir žmogus
- Fonetika
- Kirčiavimas
- Leksika
- Žodžių daryba
- Rašyba
- Morfologija
- Morfologijos sąvoka
- Žodžio sudėtis
- Morfeminė analizė
- Kaitybinė analizė
- Gramatinės kategorijos
- Gramatinė žodžių klasifikacija
- Morfologinio nagrinėjimo tvarka
- Sintaksė
- Skyryba
- Stilistika ir retorikos pagrindai
- Teksto kūrimas
- Kalbos tiriamojo darbo etapai
Morfologijos sąvoka
Morfologija (gr. morphe – „forma“, logos – „mokslas“) – pirmoji gramatikos dalis, nagrinėjanti žodžių klases, vadinamas kalbos dalimis, taip pat jų sudėtį – kaitybą, darybą. Kalbos dalys turi bendrų gramatinių žodžių ypatybių (žodžių formų, gramatinių reikšmių bei kategorijų, paradigmatikos dalykų). Taigi morfologija apibrėžtina kaip kalbos dalių mokslas ir jų gramatinių kategorijų mokslas.Žodis – kalbos srauto (kalbėjimo ar teksto) dalis, suvokiama kaip sąlygiškai atskira nuo to paties lygmens kitos dalies ir rašoma atskirai.
Morfologija pirmiausia analizuoja žodžius kaitybiškai. Morfologijos skyrius morfemika tiria žodžio struktūros elementus (morfemas) – morfeminę žodžio struktūrą, jų rūšis bei funkcijas.
Morfologija tiria žodžius ir darybiškai. Pasidarant žodžius pirmiausia gausinamas žodynas, tačiau žodis yra ne tik žodyno, bet ir gramatikos elementas. Žodžių darybos uždaviniai – nagrinėti naujų žodžių sudarymo būdus, aprašyti atskirų kalbos dalių darybos tipus – aptariami atskirame Žodžių darybos skyriuje.
Taigi morfologinė analizė, kurios tikslas – žodžio struktūros tyrinėjimas gramatiniu aspektu, susideda iš trijų dalių: morfeminės, kaitybinės ir darybinės analizės.
