Kalba
- Nuo indoeuropiečių iki baltų
- Senoji lietuvių raštija
- Lietuvių kalbos tarmės
- Kalba ir žmogus
- Fonetika
- Kirčiavimas
- Leksika
- Žodžių daryba
- Rašyba
- Morfologija
- Morfologijos sąvoka
- Žodžio sudėtis
- Morfeminė analizė
- Kaitybinė analizė
- Gramatinės kategorijos
- Gramatinė žodžių klasifikacija
- Morfologinio nagrinėjimo tvarka
- Sintaksė
- Skyryba
- Stilistika ir retorikos pagrindai
- Teksto kūrimas
- Kalbos tiriamojo darbo etapai
Kaitybinė analizė
Kaitybiškai analizuojant žodžius nustatoma, iš kokio kamieno ir su kokiomis kalbinėmis priemonėmis sudarytos žodžio formos, taip pat nustatomos gramatinių formų gramatinės reikšmės ir gramatinės kategorijos. Svarbu nustatyti gramatinės reikšmės ir gramatinės formos apibrėžtis bei sąvokas.Gramatinė forma ir gramatinė reikšmė. Daugelis žodžių atlieka nominatyvinę funkciją – jais kas nors pavadinama – objektyvios tikrovės (mus supančios ar tik suvokiamos kaip tokia) koks nors daiktiškas dalykas, reiškinys, ypatybė ar pan. Taigi žodžiai turi leksinę reikšmę – rodo ryšį su objektyvios tikrovės dalykų atspindžiais žmonių sąmonėje. Nors žodis neretai turi daugiau kaip vieną leksinę reikšmę, bet kuriuo konkrečiu atveju jo leksinė reikšmė bus individuali, skirianti nuo kitų žodžių (plg. homonimus kasa „ilgi supinti plaukai“ ir kasa „vieta, įstaiga pinigams laikyti“ – tai, kad jie laikytini atskirais žodžiais, lemia skirtinga jų leksinė reikšmė).
Žodis turi ir kitokių reikšmių. Žodis kasa turi bendrąją daiktiškumo reikšmę, o tai kaip daiktavardį šį žodį sieja su leksiškai labai skirtingais žodžiais, kaip namas, obelis, laukas ir kt. Be to, žodis kasa dar turi moteriškosios giminės, vienaskaitos, vardininko reikšmes, kurios irgi yra bendra gramatinė ypatybė įvairių leksinių reikšmių žodžių, tokių kaip spinta, juoda, pilis ir pan. O veiksmažodžiai einu, mąstau, mokausi yra visai skirtingų leksinių reikšmių, bet visi reiškia realų, kalbamojo momento metu vykstantį veiksmą, kurį atlieka kalbantysis (1) asmuo.
Tokios reikšmės vadinamos gramatinėmis reikšmėmis. Jos būtinos žodžiui, bet suvokiamos esančios ir egzistuoja tik kaip kokios nors leksinės reikšmės žodžio ypatybė. Žodis kaip gramatikos objektas yra tam tikros leksinės reikšmės ir vienos ar kelių gramatinių reikšmių vienybė.
