Kalba
- Nuo indoeuropiečių iki baltų
- Senoji lietuvių raštija
- Lietuvių kalbos tarmės
- Kalba ir žmogus
- Fonetika
- Kirčiavimas
- Leksika
- Žodžių daryba
- Rašyba
- Morfologija
- Morfologijos sąvoka
- Žodžio sudėtis
- Morfeminė analizė
- Kaitybinė analizė
- Gramatinės kategorijos
- Gramatinė žodžių klasifikacija
- Morfologinio nagrinėjimo tvarka
- Sintaksė
- Skyryba
- Stilistika ir retorikos pagrindai
- Teksto kūrimas
- Kalbos tiriamojo darbo etapai
Morfologinio nagrinėjimo tvarka
Įvairių gramatinių tipų kalbos dalių gramatinio nagrinėjimo tvarka yra skirtinga – tai lemia tai ar kitai kalbos daliai būdingas gramatinių kategorijų rinkinys.Linksniuojamųjų kalbos dalių gramatinio nagrinėjimo tvarka yra tokia:
pagrindinė forma;
kalbos dalis;
skyrius;
rūšis (įvardžiuotinis ar paprastasis);
linksniuotė (jei turi);
laipsnis (jei turi);
giminė (jei turi);
skaičius ir linksnis;
kuo eina sakinyje.
Pavyzdžiai
Tol mokomės, kol gyvi esame.
Žodžiu
gyvi – pradinė forma gyvas, būdvardis, kokybinis, paprastasis, ia linksniuotės, nelyginamasis laipsnis, vyriškoji giminė, daugiskaitos vardininkas; sakinyje eina vardine tarinio dalimi (kokie esame? – gyvi).
Raštu
gyvi (gyvas) – būdv., kokyb., papr., ia l., vyr. g., dgs. vard.; vard. tar. d.; (kokie esame?).
Tinginiui duonos nėra.
Žodžiu
Tinginiui – pradinė forma – tinginys, daiktavardis, bendrinis, vyriškosios giminės, ia linksniuotės, vienaskaitos naudininkas; sakinyje eina papildiniu (kam nėra? – tinginiui).
Raštu
Tinginiui (tinginys) – daiktav., bendr., vyr. g., ia l., vns. naud.; papild. (kam nėra?).
Trejetas drąsuolių pasiekė antrąją viršukalnę.
Žodžiu
Trejetas – skaitvardis, kuopinis, vyriškoji giminė, vardininkas; sakinyje eina veiksniu (kas pasiekė? – trejetas drąsuolių).
Raštu
Trejetas – skaitv., kuop., vyr. g., vard.; veiksn. (kas pasiekė? – trejetas drąsuolių).
Žodžiu
antrąją – pradinė forma – antroji, skaitvardis, kelintinis, įvardžiuotinis, moteriškoji giminė, vienaskaitos galininkas; sakinyje eina pažyminiu (kelintą viršūnę? – antrąją).
Raštu
antrąją (antroji) – skaitv., kelint., įvardž., mot. g., vns. gal.; pažym. (kelintą viršūnę?).
Tegu lietūs išpraus tau veidelį baltai! (S. N.)
Žodžiu
tau – pradinė forma tu, įvardis, asmeninis, vienaskaitos naudininkas; sakinyje eina papildiniu (kam išpraus? – tau).
Raštu
tau (tu) – įv., asm., vns. naud.; papild. (kam išpraus?).
Veiksmažodžio gramatinio nagrinėjimo tvarka yra tokia:
1. pagrindinės formos;
2. kalbos dalis;
3. asmenuotė;
4. nuosaka, laikas, skaičius, asmuo;
5. kuo eina sakinyje.
Pastaba. Jei veiksmažodis sangrąžinis arba beasmenis, tai nurodoma prieš asmenuotę. Bendratis, kaip neasmenuojama forma, smulkiau nenagrinėjama.
Pavyzdžiai
Kaip pasiklosi, taip išsimiegosi.
Žodžiu
pasiklosi – pagrindinės formos kloti, kloja, klojo, veiksmažodis, sangrąžinis, pirmoji asmenuotė, tiesioginė nuosaka, būsimasis laikas, vienaskaitos antrasis asmuo, sakinyje eina tariniu (ką pasidarysi? – pasiklosi).
Raštu
pasiklosi (kloti, kloja, klojo) – veiksmaž., sangr., I asm., ties. n., būs. l., vns. II a.; tar. (ką pasidarysi?).
Linas iš vakaro susideda knygas ir sąsiuvinius, kad rytą nebereikėtų.
Žodžiu
nebereikėtų – pagrindinės formos nebereikėti, nebereikia, nebereikėjo, veiksmažodis, beasmenis, pirmoji asmenuotė, tariamoji nuosaka; sakinyje eina tariniu (kas vyktų? – nebereikėtų).
Raštu
nebereikėtų (nebereikėti, nebereikia, nebereikėjo) – veiksmaž., beasm., I asm., tar. n.; tar. (kas vyktų?)
Dalyvio gramatinio nagrinėjimo tvarka yra tokia:
1. pradinė forma;
2. veiksmažodžio forma;
3. rūšis;
4. laikas;
5. giminė, skaičius, linksnis;
6. kuo eina sakinyje.
Pastaba. Jei dalyvis turi sangrąžinę formą arba yra įvardžiuotinis, nurodoma po rūšies.
Pavyzdys
Atsisveikinę vaikai išėjo.
Žodžiu
Atsisveikinę – pradinė forma atsisveikinęs, dalyvis, veikiamasis, sangrąžinis, būtasis kartinis laikas, vyriškoji giminė, daugiskaitos vardininkas; sakinyje eina laiko aplinkybe (kada išėjo? – atsisveikinę).
Raštu
atsisveikinę (atsisveikinęs) – dal., veik., sangr., būt. k. l., vyr. g., dgs. vard.; l. apl. (kada išėjo?)
Pusdalyvio gramatinio nagrinėjimo tvarka yra tokia:
1. pradinė forma;
2. veiksmažodžio forma;
3. giminė;
4. skaičius;
5. kuo eina sakinyje.
Pastaba. Jei pusdalyvis sangrąžinis, nurodoma prieš giminę.
Pavyzdys
Studentai grįždami kažką aiškinosi.
Žodžiu
Grįždami – pradinė forma grįždamas, pusdalyvis, vyriškoji giminė, daugiskaita; sakinyje eina laiko aplinkybe (kada aiškinosi? – grįždami).
Raštu
Grįždami (grįždamas) – pusd., vyr. g., dgs.; l. apl. (kada aiškinosi?).
Padalyvio gramatinio nagrinėjimo tvarka yra tokia:
1. veiksmažodžio forma;
2. laikas;
3. kuo eina sakinyje.
Pastaba. Jei padalyvis turi sangrąžinę formą, nurodoma prieš sakant laiką.
Pavyzdys
Išvažiavus aprimo vėjas.
Žodžiu
Išvažiavus – padalyvis, būtasis kartinis laikas; sakinyje eina laiko aplinkybe (kada aprimo? – sutemus).
Raštu
Išvažiavus – pad., būt. k. l.; l. apl. (kada aprimo?).
Prieveiksmio gramatinio nagrinėjimo tvarka yra tokia:
1. kalbos dalis;
2. skyrius (pagal reikšmę ir pagal kilmę);
3. laipsnis (jei laipsniuojamas);
4. kuo eina sakinyje.
Pavyzdys
Stovyklautojai ramiausiai vaikštinėjo po sodą.
Žodžiu
ramiausiai – būdo prieveiksmis, pagal kilmę būdvardinis, aukščiausiojo laipsnio; sakinyje eina būdo aplinkybe (kaip vaikštinėjo? – ramiausiai).
Raštu
ramiausiai – priev., b., būdv., aukšč. l.; b. apl. (kaip vaikštinėjo?).
