kalba literatūra istorija
A Ą B C Č D E Ę Ė F G H I Į Y J K L M N O P R S Š T U Ų Ū V Z Ž
 
400
1500
1600
1750
1822
1904
1988
ANTIKA
VIDURAMŽIAI
RENESANSAS
BAROKAS
APŠVIETA
ROMANTIZMAS IR REALIZMAS
XX A. LITERATŪRA
ŠIUOLAIKINĖ LITERATŪRA
LIETUVOS PROISTORĖ
 
LIETUVOS DIDVALSTYBĖS KŪRIMASIS
LDK CHRISTIANIZACIJA
LDK BAJORŲ RESPUBLIKA
LDK ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKOJE
ATR REFORMOS. VALSTYBĖS SUNAIKINIMAS
LIETUVA RUSIJOS IMPERIJOJE
MODERNIOJI LIETUVOS RESPUBLIKA
OKUPUOTA LIETUVA. SOVIETIZACIJA
ŠIUOLAIKINĖ LIETUVOS VALSTYBĖ
 
1009
1240
1387
1529
1569
1773
1795
1918
1940
1990

Literatūra

Literatūra > Renesansas

Bokačas

Italų rašytojas ir mokslininkas, novelės meistras, Renesanso literatūros pirmtakas Džovanis Bokačas (Boccaccio Giovanni) gimė 1313 m. Toskanoje, spėjama, kad Certaldo miestelyje, netoli Florencijos Italijoje. Ten pat 1375 m. gruodžio 21 d. ir mirė. Kai kurie biografai mano, kad jis gimė Paryžiuje, iš kurio kilusi ir jo motina, tačiau šią versiją kiti tyrinėtojai atmeta kaip romantine. Jis buvo nesantuokinis Florencijos pirklio sūnus. Ankstyvąją vaikystę Bokačas praleido Florencijoje, vėliau išvyko mokytis prekeivio amato į Neapolį, kur tėvo padedamas užmezgė ryšius su karaliaus dvaro žmonėmis, įgijo teisės žinių. Apie 1340 metus grįžo į Florenciją, tarnavo pasiuntiniu įvairiuose dvaruose, taip pat ir pas popiežių. 1350 metais tapo Florencijos ambasadoriumi. Draugavo su Frančesku Petrarka (Petrarca), kurio paskatintas, mokėsi senovės graikų kalbos, gilinosi į graikų ir lotynų literatūrą. 1373 m. Bokačas skaitė paskaitas apie Dantės Dieviškąją komediją. Paskutiniais gyvenimo metais, vienišas ir neturtingas, gyveno Certaldo miestelyje, netoli Florencijos.
Ankstyvajai Bokačo kūrybai būdingi antikinės ir riterių literatūros siužetai, įmantri viduramžių retorika, tačiau tuo pačiu metu joje atsispindi ir laikmečio realijos, asmeninė autoriaus patirtis. Tai gerai matyti poemose „Dianos medžioklė“, „Filostratas“, „Meilės regėjimas“, romane „Filokolas“. Nelaimingos meilės romanas
Madonos Fjametos elegija (1343–1344) laikomas pirmuoju psichologiniu romanu Europos literatūroje. Apie 1349–1353 m. Bokačas parašė savo žinomiausią kūrinį Dekameronas, kuris tapo žymiausiu Renesanso literatūros paminklu. Dekameronas arba „dešimties dienų knyga" sudaryta iš 100 istorijų, kurias 10 dienų pasakoja 10 knygos herojų, iš Florencijos pasitraukusių į užmiestį nuo 1348-ųjų metų maro. Dekameroną sudarančios novelės skirstomos į temines grupes, kiekvienos dienos noveles sieja viena tema, pvz., turtuolių ydų pasmerkimas, lemties pokštai, meilės istorijos, išminties ir sąmojaus pagyrimas, dorybės išaukštinimas ir kt. Bokačo kūrinyje meilė suvokiama renesansiškai – tai ir erotinis, kūniškas jausmas, ir žmogaus dvasią išlaisvinanti, kilnumo teikianti galia. Humanistinė Dekamerono pasaulėjauta, optimizmas, žaismingas, grakštus stilius ir raiški, turtinga italų kalba pelnė autoriui italų prozos pradininko vardą. Be jį išgarsinusių grožinės kūrybos veikalų Bokačas parašė įvairių humanistinių veikalų, Pavyzdžiui, „Dantės pašlovinimas“, „Pagoniškųjų dievų genealogija“, parengė Dantės Dieviškosios komedijos 17 giesmių komentarus, sudarė enciklopedinio pobūdžio veikalus lotynų kalba („Apie žymiausias moteris“, „Apie žymiųjų vyrų lemtį“ ir kt.).

Dainora Pociūtė-Abukevičienė
Džiovanis Bokačas.

Ar žinote, kad...