Literatūra
- Tautosaka
- Antika
- Viduramžiai
- Renesansas
- Bretkūnas
- Daukša
- Husovianas
- Jevlašauskis
- Kulvietis
- Lietuvos metraščiai
- Mažvydas
- Mykolas Lietuvis
- Radvanas
- Radvilas Našlaitėlis
- Sapiega
- Vitelijus
- Volanas
- Bokačas
- Petrarka
- Rablė
- Roterdamietis
- Šekspyras
- Vijonas
- Barokas
- Apšvieta
- Romantizmas ir realizmas
- XX amžiaus literatūra
- Šiuolaikinė literatūra
- Literatūrologija
Bokačas
Italų rašytojas ir mokslininkas, novelės meistras, Renesanso literatūros pirmtakas Džovanis Bokačas (Boccaccio Giovanni) gimė 1313 m. Toskanoje, spėjama, kad Certaldo miestelyje, netoli Florencijos Italijoje. Ten pat 1375 m. gruodžio 21 d. ir mirė. Kai kurie biografai mano, kad jis gimė Paryžiuje, iš kurio kilusi ir jo motina, tačiau šią versiją kiti tyrinėtojai atmeta kaip romantine. Jis buvo nesantuokinis Florencijos pirklio sūnus. Ankstyvąją vaikystę Bokačas praleido Florencijoje, vėliau išvyko mokytis prekeivio amato į Neapolį, kur tėvo padedamas užmezgė ryšius su karaliaus dvaro žmonėmis, įgijo teisės žinių. Apie 1340 metus grįžo į Florenciją, tarnavo pasiuntiniu įvairiuose dvaruose, taip pat ir pas popiežių. 1350 metais tapo Florencijos ambasadoriumi. Draugavo su Frančesku Petrarka (Petrarca), kurio paskatintas, mokėsi senovės graikų kalbos, gilinosi į graikų ir lotynų literatūrą. 1373 m. Bokačas skaitė paskaitas apie Dantės Dieviškąją komediją. Paskutiniais gyvenimo metais, vienišas ir neturtingas, gyveno Certaldo miestelyje, netoli Florencijos.Ankstyvajai Bokačo kūrybai būdingi antikinės ir riterių literatūros siužetai, įmantri viduramžių retorika, tačiau tuo pačiu metu joje atsispindi ir laikmečio realijos, asmeninė autoriaus patirtis. Tai gerai matyti poemose „Dianos medžioklė“, „Filostratas“, „Meilės regėjimas“, romane „Filokolas“. Nelaimingos meilės romanas Madonos Fjametos elegija (1343–1344) laikomas pirmuoju psichologiniu romanu Europos literatūroje. Apie 1349–1353 m. Bokačas parašė savo žinomiausią kūrinį Dekameronas, kuris tapo žymiausiu Renesanso literatūros paminklu. Dekameronas arba „dešimties dienų knyga" sudaryta iš 100 istorijų, kurias 10 dienų pasakoja 10 knygos herojų, iš Florencijos pasitraukusių į užmiestį nuo 1348-ųjų metų maro. Dekameroną sudarančios novelės skirstomos į temines grupes, kiekvienos dienos noveles sieja viena tema, pvz., turtuolių ydų pasmerkimas, lemties pokštai, meilės istorijos, išminties ir sąmojaus pagyrimas, dorybės išaukštinimas ir kt. Bokačo kūrinyje meilė suvokiama renesansiškai – tai ir erotinis, kūniškas jausmas, ir žmogaus dvasią išlaisvinanti, kilnumo teikianti galia. Humanistinė Dekamerono pasaulėjauta, optimizmas, žaismingas, grakštus stilius ir raiški, turtinga italų kalba pelnė autoriui italų prozos pradininko vardą. Be jį išgarsinusių grožinės kūrybos veikalų Bokačas parašė įvairių humanistinių veikalų, Pavyzdžiui, „Dantės pašlovinimas“, „Pagoniškųjų dievų genealogija“, parengė Dantės Dieviškosios komedijos 17 giesmių komentarus, sudarė enciklopedinio pobūdžio veikalus lotynų kalba („Apie žymiausias moteris“, „Apie žymiųjų vyrų lemtį“ ir kt.).
Dainora Pociūtė-Abukevičienė