Literatūra
- Tautosaka
- Antika
- Viduramžiai
- Renesansas
- Bretkūnas
- Daukša
- Husovianas
- Jevlašauskis
- Kulvietis
- Lietuvos metraščiai
- Mažvydas
- Mykolas Lietuvis
- Radvanas
- Radvilas Našlaitėlis
- Sapiega
- Vitelijus
- Volanas
- Bokačas
- Petrarka
- Rablė
- Roterdamietis
- Šekspyras
- Vijonas
- Barokas
- Apšvieta
- Romantizmas ir realizmas
- XX amžiaus literatūra
- Šiuolaikinė literatūra
- Literatūrologija
Roterdamietis
Erazmas Roterdamietis (lot. Desiderius Erasmus, tikr. Gerhardas Gerhardsas, gimęs 1469 X 28 Roterdame, miręs 1536 VII 12 Bazelyje) buvo Nyderlandų filologas, filosofas, teologas, rašytojas; vienas žymiausių Europos Renesanso humanistų, kūręs lotynų kalba. Studijavo Paryžiuje, dėstė klasikine filologiją Liuveno universitete, lankėsi Italijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Anglijoje, kur susipažino su žymiu anglų rašytoju, humanistu, politiku, Katalikų bažnyčios šventuoju Tomu Moru (More). Europos humanistai, protestantai pavyzdiniu laikė Erazmo Roterdamiečio parengtą pirmąjį kritinį Naujojo Testamento leidimą senąja graikų kalba (1516). Pats autorius kovojo prieš religinį fanatizmą, scholastiką, kritikavo Katalikų bažnyčią ir siūlė reformas, tačiau netapo protestantu, iš dalies dėl to, jog priešinosi protestantų predestinacijos (išankstinės lemties) teorijai ir pripažino laisvą žmogaus valią (traktatas „Apie valios laisvę“, 1524). Erazmas Roterdamietis yra vadinamojo krikščioniškojo humanizmo ideologijos pradininkas, akcentavęs ne krikščionybės dogmas, bet moralines nuostatas, siekęs krikščioniškųjų ir bendražmogiškų moralinių ir filosofinių vertybių dermės (minėtini veikalai „Kristaus kario vadovas“, „Laisvi pokalbiai“ ir kt.). Žymiausias autoriaus literatūrosros veikalas Pagiriamasis žodis kvailybei, parašytas 1509 metais ir po poros metų išspausdintas Paryžiuje. Pagiriamasis žodis kvailybei – tai filosofinė satyra, išjuokianti amžiaus moralines ydas. Paliko apie 3000 laiškų, tarp jų ir Lietuvos bei Lenkijos kultūros veikėjams. Erazmo Roterdamiečio kūryba buvo žinoma ir veikė Lietuvos literatūrą nuo pat XVI a.Dainora Pociūtė-Abukevičienė