Literatūra
- Tautosaka
- Antika
- Viduramžiai
- Renesansas
- Bretkūnas
- Daukša
- Husovianas
- Jevlašauskis
- Kulvietis
- Lietuvos metraščiai
- Mažvydas
- Mykolas Lietuvis
- Radvanas
- Radvilas Našlaitėlis
- Sapiega
- Vitelijus
- Volanas
- Bokačas
- Petrarka
- Rablė
- Roterdamietis
- Šekspyras
- Vijonas
- Barokas
- Apšvieta
- Romantizmas ir realizmas
- XX amžiaus literatūra
- Šiuolaikinė literatūra
- Literatūrologija
Petrarka
Italų poetas, humanistas, italų renesanso pradininkas Frančeskas Petrarka (Francesco Petrarca) gimė 1304 m. liepos 20 d. netoli Florencijos esančiame Areco mieste. Nors šeima, kurioje gimė Petrarka, priklausė Florencijos miestiečių luomui, ji turėjo palikti Florenciją dėl politinių neramumį. Gyveno Toskanoje, Prancūzijoje popiežiaus rezidencijoje Avinjone. Tėvo, kuris buvo notaras, noru studijavo teisę Monpeljė, Bolonės univeristetuose, tačiau pats teisininku būti nenorėjo. Todėl 1326 metais, po tėvo ir motinos mirties, metė teisės studijas, tapo pranciškonu, priėmė žemuosius kunigo šventinimus. Petrarka mėgo keliauti ir daug keliavo, didelį įspūdį jam palieka apsilankymas Romoje, atvėrusioje antikos ir ansktyvosios krikščionybės paminklus. Kurį laiką jis tarnavo diplomatinėje tarnyboje Milane. Gyvenimo pabaigą praleido Arkua vietovėje netoli Paduvos, kur ir mirė 1374 m. liepos 19 d.Savo metu Petrarka išgarsėjo filosofiniais traktatais lotynų kalba, liudijusiais scholastikos krizę ir humanizmo pradžią („Apie pasaulio panieka“, „Apie gyvenimą vienatvėje“ ir kt.), kuriuose ryškėjo žmogaus, vertinančio pasaulietinio gyvenimo džiaugsmą ir praktinę moralę, egzistencini pažinimą, bruožai. Petrarka – vienas pirmųjų Italijos humanistų, iškėlusių Antikos vertę. Siekdamas atgaivinti klasikinę Antikos retoriką pats parašė keletą istorinių ir epinių, sekančių antikine istoriografija, kūrinių. Žymiausia jo palikimo dalis – poezija italų kalba, kuri kurta 1330–1365 metais (Dainų rinkinys). Šalia politinės eilėraščių tematikos (vienas žymiausių eilėraščių „Mano Italija") pagrindinis autoriaus lyrikos objektas – meilė. Didžiulis eilėraščių ciklas (317 sonetų, 29 kanconos, 9 sekstinos, 7 baladės ir 4 madrigalai) buvo paskirtas Laurai – mylimai poeto moteriai, apie kurią likę labai nedaug istorinių žinių. Petrarkos meilės lyrikos meninė įtampa tvyro tarp moters, gamtos grožio išaukštinimo ir egzistencinės vienatvės, greitai bėgančio laiko pojūčio. Pirmą kartą Europos poezijoje autorius individualų išgyvenimą pavertė esminiu lyrikos akcentu. Petrarkos lyrika stipriai veikė visos Europos poezijos raidą, jis sulaukė daug pasekėjų. XV amžiaus pabaigoje – XVI amžiaus Europos literatūroje susiformavusi Petrarkos kūrybos (ypač jo meilės lyrikos) pasekėjų poezijos srovė vadinama petrarkizmu.
Dainora Pociūtė-Abukevičienė