Kalba
- Nuo indoeuropiečių iki baltų
- Senoji lietuvių raštija
- Lietuvių kalbos tarmės
- Kalba ir žmogus
- Fonetika
- Kirčiavimas
- Leksika
- Žodžių daryba
- Lietuvių kalbos žodžių darybos sistema
- Šaknies balsių kaita
- Priešdėlinė
- Priesaginė
- Galūninė
- Sudūrimas
- Mišrus darybos tipas
- Rašyba
- Morfologija
- Sintaksė
- Skyryba
- Stilistika ir retorikos pagrindai
- Teksto kūrimas
- Kalbos tiriamojo darbo etapai
Šaknies balsių kaita
Lietuvių kalbai būdinga išplėtota, ateinanti iš gilios senovės šaknies balsių kaita. Ji būna kokybinė (lįsti, lenda, lindo; grįžti, grąža – keičiasi šaknies balsiai) ir kiekybinė (lyti, lyja, lijo; mesti, meta, mes – keičiasi to paties balsio ilgumas). Apskritai šaknies balsių kaita reiškiasi žodžių kaityboje, pagrindinėse veiksmažodžių formose ir žodžių daryboje: vyti, veja, vijo – pagrindinėse veiksmažodžio formose, veju, veji, veja – kaityboje, keisti – kaita, pamesti – pamėtėti – daryboje. Žodžių daryboje balsių kaita yra lydimasis morfonologinis reiškinys – jis vyksta darybos metu, bet su darybine reikšme niekaip nesusijęs. Nepaisant to, kaitų paisymas yra taisyklingo žodžių darymo būtinybė. Žodžių darybos procesuose balsių kaita vyksta ne tik šaknyje, bet ir priešdėliuose: vesti – vadas, žydėti – žiedas, švisti – švytėti, nukvakti – nuokvaka, nugirsti – nuogirda, surengti – sąranga, pasakyti – posakis, pailsti – poilsis ir t. t. Balsių kaita priešdėliuose paprastai vyksta darant daiktavardžius galūnių vedinius iš priešdėlinių veiksmažodžių.Yra vienas darybos tipas, kurio narių šaknies balsių kaita yra vienintelis formalus skirtumas tarp darinio ir pamatinio žodžio – tai savaiminio ir aktyvaus veiksmo veiksmažodžių poros: visti – veisti, kisti – keisti, dubti – daubti, duobti, sklisti – skleisti. Sunku pasakyti, ar tokia šaknies balsių kaita, būdama vienintelis darinio ir pamatinio žodžio skirimasis požymis, netampa darybos priemone!
Kitas ne mažiau svarbus lydimasis žodžių darybos reiškinys yra kirčio ir priegaidės kaita. Savaime suprantama, jei vyksta kokybinė kaita, kartu keičiasi ir kirtis – iš tvirtagalio ar tvirtapradžio tampa trumpu, arba atvirkščiai: glusti – glūdėti, klupti – klūpėti, kišti – kyšoti. Daug sudėtingesnis ir menkai reguliarus dalykas yra priegaidės kitimas: teisti – teisė, laisvas – laisvė, karštas – karštis, plaukti – plaukioti. Priegaidės pasikeitimas darybos proceso metu vadinamas metatonija.
