Kalba
- Nuo indoeuropiečių iki baltų
- Senoji lietuvių raštija
- Lietuvių kalbos tarmės
- Kalba ir žmogus
- Fonetika
- Kirčiavimas
- Leksika
- Žodžių daryba
- Lietuvių kalbos žodžių darybos sistema
- Šaknies balsių kaita
- Priešdėlinė
- Priesaginė
- Galūninė
- Sudūrimas
- Mišrus darybos tipas
- Rašyba
- Morfologija
- Sintaksė
- Skyryba
- Stilistika ir retorikos pagrindai
- Teksto kūrimas
- Kalbos tiriamojo darbo etapai
Sudūrimas
Dūryba yra vienas iš darybos būdų, skiriamų pagal tik, kad jų pamatas yra du žodžiai. Tokia darybos būdo pagrindimas yra visiškai nelogiškas, nes visi kiti darybos būdai išskirti pagal darybos formantą. Jei būtume nuoseklūs ir įdėmiai paieškotume darybos formanto – juo tektų pripažinti galūnę. Tačiau tradicinėje gramatikoje šis darybos būdas nuosekliai skiriamas, todėl ir čia jis pateikiamas atskirai.Darant dūrinius, reikėtų atsižvelgti į tokias sąlygas: a) suduriamos šaknys (rečiau kamienai), o ne kokios kitos žodžio dalys (kolūkis – darybos klaida); b) dūrinio pamatas visada yra prasminga sintaksinė konstrukcija, o ne šiaip atsitiktinai paimti paskiri žodžiai; c) dažniausios dūrinio galūnės: vyr. g. -is, -ys, mot. g. -ė; rečiau -a; d) jungiamasis balsis dažniausiai fakultatyvus, tačiau jo pasirinkimą reikėtų derinti su kamiengalio balsiu; e) daugiau kaip dviejų šaknų dūriniai – retos išimtys.
Dūryba, kaip ir galūninė daryba, būdinga tik daiktavardžiui ir būdvardžiui. Truputį panašių į dūryba reiškinių esama prieveiksmio ir skaitvardžio klasėse.
Dūrinius patogu klasifikuoti pagal darybos pamato priklausymą kalbos daliai.
Panašios darybos – suduriant dvi šaknis arba kamienus – esama ir prieveiksmio darybos sistemoje: kitąsyk, dukart, trečiąkart, galbūt, turbūt. Kartais pirmasis dūrinio dėmuo paliekamas su galūne. Sudūrimo būdu daromos ir sudurtinių skaitvardžių formos: penkiasdešimt, septyniasdešimt, vienuolika, septyniolika. Duriamos tik skaitvardžių šaknys.