kalba literatūra istorija
A Ą B C Č D E Ę Ė F G H I Į Y J K L M N O P R S Š T U Ų Ū V Z Ž
 
400
1500
1600
1750
1822
1904
1988
ANTIKA
VIDURAMŽIAI
RENESANSAS
BAROKAS
APŠVIETA
ROMANTIZMAS IR REALIZMAS
XX A. LITERATŪRA
ŠIUOLAIKINĖ LITERATŪRA
LIETUVOS PROISTORĖ
 
LIETUVOS DIDVALSTYBĖS KŪRIMASIS
LDK CHRISTIANIZACIJA
LDK BAJORŲ RESPUBLIKA
LDK ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKOJE
ATR REFORMOS. VALSTYBĖS SUNAIKINIMAS
LIETUVA RUSIJOS IMPERIJOJE
MODERNIOJI LIETUVOS RESPUBLIKA
OKUPUOTA LIETUVA. SOVIETIZACIJA
ŠIUOLAIKINĖ LIETUVOS VALSTYBĖ
 
1009
1240
1387
1529
1569
1773
1795
1918
1940
1990

Kalba

Kalba > Žodžių daryba

Priesaginė

Priesaginė daryba yra vienas iš darybos būdų, kuriuo darant naujus žodžius darybos formantas yra priesaga. Priesaginė daryba – pats gausiausias, produktyviausias lietuvių kalbos žodžių darybos būdas. Tai būdingiausia daryba daiktavardžiui – esama net 600 daiktavardžio priesagų. Gerokai mažiau priesagų turi būdvardis su veiksmažodžiu, tačiau ir šioms kalbos dalims tai produktyvus darybos būdas. Būdvardis priesagų turi per šimtą, tačiau daresnės yra keliolika, o veiksmažodis apskritai turi tik apie dešimt priesagų. Su priesagomis daromi ir skaitvardžiai, ir prieveiksmiai. Priesagos, kitaip nei priešdėliai, priklauso tam tikroms kalbos dalims, vadinasi, priesagų vediniai gali būti iš įvairių kalbos dalių – priesaga keičia naujo žodžio priklausymą kalbos daliai. Daiktavardžio ir būdvardžio su veiksmažodžiu priesaginės darybos prigimtis irgi skiriasi: daiktavardžio priesagų yra daug, todėl vedinius tenka grupuoti tokių pačių arba artimų reikšmių grupėmis (pagal darybos kategorijas), o būdvardžio ir veiksmažodžio priesagų palyginti mažai, todėl jos yra daugiareikšmės, aprašomos kiekviena atskirai pagal turimas reikšmes (toliau žr. lentelėje).
Lietuvių kalbos žinynas. Priesagų vediniai.Priesaginė daryba. Lentelė.Lietuvių kalbos žinynas. Priesagų vediniai.Lietuvių kalbos žinynas. Priesagų vediniai.

Ar žinote, kad...