Kalba
- Nuo indoeuropiečių iki baltų
- Senoji lietuvių raštija
- Lietuvių kalbos tarmės
- Kalba ir žmogus
- Fonetika
- Kirčiavimas
- Leksika
- Žodžių daryba
- Lietuvių kalbos žodžių darybos sistema
- Šaknies balsių kaita
- Priešdėlinė
- Priesaginė
- Galūninė
- Sudūrimas
- Mišrus darybos tipas
- Rašyba
- Morfologija
- Sintaksė
- Skyryba
- Stilistika ir retorikos pagrindai
- Teksto kūrimas
- Kalbos tiriamojo darbo etapai
Mišrus darybos tipas
Morfologinės darybos būdas, apimantis darinius, padarytus su keliais darybos formantais iš karto. Galima sakyti, kad mišriuoju darybos būdu padaryti žodžiai turi ne vieną, o du darybos formantus arba porinį formantą, pvz., pomirtinis – nors žodis mirtinis ir egzistuoja, jo ir vedinio reikšmės neleidžia tvirtinti, kad pomirtinis yra kažkoks laikas, ateinantis po kažkokio mirtinio daikto ar mirtinės būsenos; žodį pomirtinis galime susieti tik su įvykiu mirtis: pomirtinis gyvenimas – gyvenimas po mirties, o tai reiškia, kad pomirtinis padarytas tiesiog iš mirties ir turi du darybos formatus po- ir -inis. Taigi, daryba priešdėlinė-priesaginė, kitaip sakant, mišrioji.Mišrioji žodžių daryba nėra viena iš pagrindinių keturių darybos būdų, todėl ji nėra reguliari ar išskirtinai susijusi su kokia nors kalbos dalimi. Mišrioji daryba taip pat nėra produktyvi.
Priešdėliniai-priesaginiai dariniai: pomirtinis, pokarinis, povestuvinis, išvidinis, prieštankinis; pačiuožėti, padėjėti, pakylėti, pamėtėti; pažemiui, pamorfemiui, paeiliui; įžeminti, įpėdinis – sistemiškiau reiškiasi būdvardžio, veiksmažodžio ir prieveiksmio klasėse: esama ir atsitiktinių, pavienių šio tipo darinių.
Dūriniai-priesaginiai dariniai: pelėkautai, sūraslėgtis, žmogėdra, keleivis – visiškai reti dariniai daiktavardžiai.
Mišrioji daryba apskritai netipiška lietuvių kalbai. Aišku, esama daugybės vedinių, kuriuos mes tradiciškai įpratę laikyti priešdėliniais vediniais (apyrankė, palangė, nuoširdus, begalvis) arba dūriniais (briedkriaunis, penkialapis), kurių galūnių funkcija darybos procese gana neaiški. Jei ji tokia pati kaip ir įprastuose galūnių vediniuose (stalius), visi šie žodžiai ir galėtų būti laikomi mišriosios darybos (priešdėliniais-galūniniais ir dūriniais-galūniniais). Juoba kad būdvardžių nuoširdus ir begalvis priešdėlių vediniais apskritai negalima laikyti, nes būdvardžiai su priešdėliais iš kitų kalbos dalių nedaromi.