kalba literatūra istorija
A Ą B C Č D E Ę Ė F G H I Į Y J K L M N O P R S Š T U Ų Ū V Z Ž
 
400
1500
1600
1750
1822
1904
1988
ANTIKA
VIDURAMŽIAI
RENESANSAS
BAROKAS
APŠVIETA
ROMANTIZMAS IR REALIZMAS
XX A. LITERATŪRA
ŠIUOLAIKINĖ LITERATŪRA
LIETUVOS PROISTORĖ
 
LIETUVOS DIDVALSTYBĖS KŪRIMASIS
LDK CHRISTIANIZACIJA
LDK BAJORŲ RESPUBLIKA
LDK ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKOJE
ATR REFORMOS. VALSTYBĖS SUNAIKINIMAS
LIETUVA RUSIJOS IMPERIJOJE
MODERNIOJI LIETUVOS RESPUBLIKA
OKUPUOTA LIETUVA. SOVIETIZACIJA
ŠIUOLAIKINĖ LIETUVOS VALSTYBĖ
 
1009
1240
1387
1529
1569
1773
1795
1918
1940
1990

Kalba

Kalba > Žodžių daryba

Galūninė

Galūninė daryba yra vienas iš morfologinės žodžių darybos būdų, kai darybos formanto vaidmenį atlieka galūnė: stalas – stalius, pajusti – pojūtis, pakilti – pakilus, briedis – briedė. Galūnių vedinių darybos reikšmė artima priesagų vedinių darybos reikšmei, tik priesagų yra labai daug, o galūnių – mažai: paprastai vyriškosios giminės vediniai daromi su galūnėmis -as, -is, -ys, -us, -ius, moteriškosios giminės – su galūnėmis -a, -ė, -is. Galūnių darumas smarkiai skiriasi. Dariosioms galūnėms būdingas daugiareikšmiškumas – su tomis pačiomis galūnėmis daromi įvairių reikšmių daiktavardžiai ir būdvardžiai. Nei skaitvardis, nei veiksmažodis, nei prieveiksmis galūninės darybos neturi.
Produktyviausia yra galūninė daiktavardžių daryba iš veiksmažodžių (priešdėliniai daiktavardžiai daromi iš priešdėlinių vieksmažodžių – šiam darybos tipui būdinga šaknies bei priešdėlio balsių kokybinė ir kiekybinė kaita, kirčio ir priegaidės kaita): a) abstraktieji daiktavardžiai –
apklausa, išpirka; malda, kančia; atlydys, įtūžis, poelgis, išpuolis; dūžis, kirtis, spjūvis, šūvis; skundas, juokas; išmonė, pergalė; stygius; b) asmenų pavadinimai (kai kurie turi abiejų giminių galūnes) – išgama, nuokvaka, neūžauga, užuomarša; prielipas, prievaizdas, sargas, saugas; neregys, -ė, plepys, -ė; snudžius, -dė, seilius, -ė; c) veiksmo rezultato pavadinimai – išvarža, krūva, tvora; atliekos, išspaudos; įdaras, įkaitas; įlinkis, įmygis, nuotykis; atspindys; pynė, riekė; skyrius; d) įrankių, veikimo priemonių pavadinimai – apavas, pakabas; paspira, užtvara, užtvanka; ryšys, stabdys; e) vietų pavadinimai – landa, prieglauda, prieplauka; nuolydis, guolis, migis; atabradas.
Galūninės darybos daiktavardžiai iš būdvardžių: a) abstraktieji daiktavardžiai (labai artimi priesagos -
umas vediniams) – blogis, gėris, greitis, sotis; drąsa, gausa, narsa, svarba, švara; kaltė, vertė; b) asmenų pavadinimai – žlibis; kvailys, žvairys; balčius, basius, nuobodžius; c) gyvūnų pavadinimai – baltis, bėris, juodis, šyvis; žvairys, šleivys, baužis; d) vietų pavadinimai – nuošalė, plynė.
Galūninės darybos daiktavardžiai iš daiktavardžių: a) asmenų pavadinimai (pagal amatą, neigiamą ypatybę, tautą, vietovę) –
kubilius, kurpius, račius, stalius; blusius, seilius, snarglius, utėlius, kuprius, šūdžius; lietuvis, latvis, šeduvis, sūduvis; b) gyvūnų ir augalų pavadinimai – briedė, elnė, liūtė; kuodis, kupris, dumblis; gaurys, šlakys; c) vėjų pavadinimai – pietys, rytys, šiaurys, vakaris.
Būdvardžiai daromi iš veiksmažodžių ir reiškia ypatybę kaip veiksmo rezultatą –
pakilus, apdairus, pastabus, išlaidus, nuostabus, nuolankus, sumanus, užmaršus; laidus, lakus, klampus, ramus, talpus, valgus; atkilas, atviras, atskiras, ištižas, pakrikas, praviras, uždaras.
Esama tos pačios morfeminės sudėties bendrašaknių būdvardžių ir veiksmažodžių porų:
senas – senti, bukas – bukti, blogas – blogti, menkas – menkti, plikas - plikti. Akivaizdu, kad tarp šių porų darybos santykis yra, tačiau abipusė reikšmės motyvacija neleidžia neabejotinai nustatyti, kuris iš kurio yra padarytas.
Lietuvių kalbos žinynas. Galūnių vediniai.Lietuvių kalbos žinynas. Galūnių vediniai.

Ar žinote, kad...