kalba literatūra istorija
A Ą B C Č D E Ę Ė F G H I Į Y J K L M N O P R S Š T U Ų Ū V Z Ž
 
400
1500
1600
1750
1822
1904
1988
ANTIKA
VIDURAMŽIAI
RENESANSAS
BAROKAS
APŠVIETA
ROMANTIZMAS IR REALIZMAS
XX A. LITERATŪRA
ŠIUOLAIKINĖ LITERATŪRA
LIETUVOS PROISTORĖ
 
LIETUVOS DIDVALSTYBĖS KŪRIMASIS
LDK CHRISTIANIZACIJA
LDK BAJORŲ RESPUBLIKA
LDK ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKOJE
ATR REFORMOS. VALSTYBĖS SUNAIKINIMAS
LIETUVA RUSIJOS IMPERIJOJE
MODERNIOJI LIETUVOS RESPUBLIKA
OKUPUOTA LIETUVA. SOVIETIZACIJA
ŠIUOLAIKINĖ LIETUVOS VALSTYBĖ
 
1009
1240
1387
1529
1569
1773
1795
1918
1940
1990

Kalba

Kalba > Sintaksė

Žodžių santykiai

Skiriami trys sintaksinių ryšių tipai, kuriais žodžių junginių ir sakinių dėmenys gali būti susiję vienas su kitu. Tai prijungimas, sujungimas ir tarpusavio sąsaja.
Prijungimas. Žodžiai arba sudėtinių sakinių dėmenys, kurių vienas yra pagrindinis kito atžvilgiu, o kitas – nuo jo priklausomas, esti susiję prijungiamuoju ryšiu. Priklausomasis elementas paprastai atsako į iš pagrindinio žodžio arba sudėtinio sakinio dėmens keliamą klausimą (gražus oras (koks oras? – gražus); matau, kad lyja (ką matau? – kad lyja) ir pan.). Prijungimo būdai yra trys: derinimas, valdymas ir šliejimas.
Derinimas yra toks prijungimo būdas, kai pagrindinio žodžio giminė, skaičius ir linksnis lemia priklausomojo žodžio atitinkamą formą.
Derinimą rodo priklausomojo žodžio forma: oras (koks?) – gražus; dienos (kokios?) – gražios ir pan. Su daiktavardiškuoju žodžiu (pačiais daiktavardžiais ar jo pozicijoje einančiais substitutais, dažniausiai įvardžiais) priklausomasis žodis (šiuo atveju gražus, -i) esti suderintas gimine, skaičiumi ir linksniu. Taip gali būti derinami būdvardžiai (geras žmogus, vertinga knyga), būdvardiškieji įvardžiai ir skaitvardžiai (visi mokiniai, antra klasė). Daiktavardžiai taip pat gali sutapti linksniais, kartais ir giminėmis (skulptorius Konstantinas Bogdanas, rašytoja Jurga Ivanauskaitė).
Valdymas yra toks prijungimo būdas, kai pagrindinis žodis pagal savo reikšmę prisijungia tam tikrą priklausomųjų žodžių linksnį arba linksnį su prielinksniu. Esant valdymui priklausomųjų žodžių formos atlieka vaidmenį, užduotą pagrindinio žodžio: bijo (ko?) vilko; vadovauja (kam?) įmonei; matau (ką?) saulę; domisi (kuo?) menu; pyksta (ant ko?) ant brolio; draugauja (su kuo?) su Onute ir pan. Neretai žodžiai, dažniausiai veiksmažodžiai, valdo kelis linksnius: dovanoja (ką?) knygą (kam?) draugui ir pan.
Šliejimas yra toks prijungimo būdas, kai su pagrindiniu žodžiu tik pagal prasmę susiejamas priklausomasis žodis. Šliejami dažniausiai prieveiksmiai: dainuoja (kaip?) gražiai; grįžo (kada?) vėlai; neasmenuojamosios veiksmažodžio formos: reikia mokytis, pradėjo važiuoti, grįžome temstant, neskaityk valgydamas, išėjęs paklydo; būdiniai: lėkte parlėkėme, užsimuštinai ieško. Gali būti prišliejami ir būdvardiškieji žodžiai: parlėkė linksmas, grįžau vienplaukis ir pavargęs, sėdi liūdnas.
Sujungimas. Žodžiai arba sudėtinių sakinių dėmenys, kurie vienas nuo kito nepriklauso, esti susiję sujungiamuoju ryšiu. Tokie elementai vienas nuo kito nepriklauso, atsako į tą patį klausimą, keliamą iš tos pačios sakinio dalies ar sudėtinio sakinio dėmens. Jais kas nors išskaičiuojama, gretinama, priešinama, skiriama: Jonas paspaudė ranką ir nusišypsojo; Mus pasitinka Onutė, jos brolis ir šuo; Mokykla didžiuojasi mokslo ir sporto laimėjimais; Ramunės žydi laukuose ir prie namų; Ir pan. Sujungimo ryšiu susiję sakinių dėmenys: Atsidarė durys, ir mažas vaikas ritasi per slenkstį rėkdamas; Mes jį ilgai šaukėme, bet jis neatsiliepė; Kelias tolimas ir mūsų laukia dar daug pavojų; Tu nenori manęs suprasti, arba aš nemoku tau paaiškinti. Sujungiamuoju ryšiu susijusius elementus sieja intonacija, pavieniai arba kartojamieji jungtukai.
Tarpusavio sąsaja. Žodžiai, kurie vienas nuo kito priklauso abipusiškai, kuriems galima kelti klausimus iš vieno kitam, esti susiję tarpusavio sąsajos ryšiu. Paprastai tokiu abipusiu ryšiu susiję veiksnys ir tarinys: Mokiniai mokosi; Pievos žydi.

Ar žinote, kad...