Kalba
- Nuo indoeuropiečių iki baltų
- Senoji lietuvių raštija
- Lietuvių kalbos tarmės
- Kalba ir žmogus
- Fonetika
- Kirčiavimas
- Leksika
- Žodžių daryba
- Rašyba
- Morfologija
- Sintaksė
- Žodžių santykiai
- Žodžių junginiai
- Sakinys
- Sakinių skirstymas ir tipai
- Sudėtinis sakinys
- Sakinio dalys
- Įterpiniai
- Autorinė ir neautorinė kalba
- Skyryba
- Stilistika ir retorikos pagrindai
- Teksto kūrimas
- Kalbos tiriamojo darbo etapai
Sudėtinis sakinys
Sudėtinis sakinys yra iš kelių predikatinių struktūrų sudarytas komunikacijos vienetas, kuriame pranešama apie kelias situacijas ir ryšį tarp jų. Sudėtinio sakinio samprata išryškėja lyginant jį ne tik su vientisiniu sakiniu, bet ir su teksto atkarpa – kelių savarankiškų sakinių junginiu, tekste sudarančiu turinio vienovę. Sudėtinis sakinys vertintinas keliais aspektais.Predikatinės sandaros aspektu sudėtinis sakinys – sintaksinis darinys, turintis kelis predikatinius centrus su kiekvieno jų tam tikra gramatine apsuptimi, sintaksiniais ryšiais.
Formalios struktūros aspektu sudėtinis sakinys – kelios sakiniams apskritai būdingos struktūrinės schemos, pritaikytos viena prie kitos ir susietos jungiamųjų žodžių arba kartais tik intonacijos.
Funkciniu bei komunikaciniu aspektu sudėtinis sakinys – vienas pasakymas, vienas komunikacinis vienetas su jam būdinga intonacija, taigi priartėja prie vientisinio sakinio. Bet kuris teksto sudėtinis sakinys ir yra laikomas vienu vienetu ne predikatinės struktūros, o būtent intonacijos atžvilgiu.
Santykio su tikrove aspektu sudėtinis sakinys nuo vientisinio skiriasi tuo, kad juo pasakomos kelios situacijos (įvykiai, faktai) kartu su jas jungiančiais ryšiais. Ryšio tarp situacijų akcentavimu sudėtinis sakinys skiriasi nuo kelių (dviejų ar daugiau) atskirų sakinių tekste.
Sudėtinius sakinius pastaruoju metu įprasta skirti pirmiausia formaliai; turintys jungiamųjų žodžių vadinami sudėtiniais jungtukiniais sakiniais (Kas nedirba, tas nevalgo; Mes jį šaukėme, bet jis neatsiliepė), neturintys jungiamųjų žodžių vadinami sudėtiniais bejungtukiais sakiniais (Nežinai – nešnekėk; Jojo per laukelį – žemelė drebėjo).
Sudėtiniai jungtukiniai sakiniai toliau skirstomi pagal dėmenų sintaksinę hierarchiją – sintaksinį lygiavertiškumą ar nelygiavertiškumą – ir pagal jungiamuosius žodžius.
Sudėtiniai prijungiamieji sakiniai yra tie, kurių dėmenys jungiami prijungiamaisiais žodžiais ir vienas iš jų yra sintaksiškai svarbesnis, pagrindinis, o kitas ar kiti nuo jo priklauso, yra šalutiniai (Visi, kas ten buvo, atsistojo ir pasisveikino; Oras toks bjaurus, kad nesinori net prie lango prieiti; Pastebėjau, kad jis vengia mūsų žvilgsnių; Kai jau buvo gerokai prašvitę, grįžo tėvas iš miesto; Kaip dirba, taip ir turi; Yra žmonių, kurie nemėgsta poezijos, nesupranta jos). Populiariausias yra funkcinis sudėtinių prijungiamųjų sakinių (tiksliau – jų šalutinių dėmenų) skirstymas pagal analogiją su sakinio dalimis (veiksnio, tarinio, papildinio, aplinkybių, pažyminio šalutiniai dėmenys).
Sudėtiniai sujungiamieji sakiniai yra tie, kurių sintaksiškai lygiaverčiai dėmenys jungiami sujungiamaisiais žodžiais (Sušlamėjo medžiai ir vėl viskas nutilo; Gražūs šio kaimo vaizdai, bet saulė plykstels dar negreit; Arba tu nenori suprasti, arba aš nemoku tau paaiškinti; Visą mėnesį sirgau, todėl daugelį darbų turėjo daryti kiti). Įprasta sudėtinius sujungiamuosius sakinius skirstyti į kelis semantinius tipus (sudedamojo, priešpriešinio, skiriamojo, paremiamojo sujungimo sakiniai). Skirstomi jie ir struktūriškai – skiriami atviros ir uždaros, lanksčios ir nelanksčios struktūros sakiniai.
Sudėtiniai bejungtukiai sakiniai paprastai būna sinonimiški arba prijungiamiesiems, arba sujungiamiesiems sudėtiniams sakiniams.
