Kalba
- Nuo indoeuropiečių iki baltų
- Senoji lietuvių raštija
- Lietuvių kalbos tarmės
- Kalba ir žmogus
- Fonetika
- Kirčiavimas
- Leksika
- Žodžių daryba
- Rašyba
- Morfologija
- Sintaksė
- Žodžių santykiai
- Žodžių junginiai
- Sakinys
- Sakinių skirstymas ir tipai
- Sudėtinis sakinys
- Sakinio dalys
- Įterpiniai
- Autorinė ir neautorinė kalba
- Skyryba
- Stilistika ir retorikos pagrindai
- Teksto kūrimas
- Kalbos tiriamojo darbo etapai
Sakinio dalys
Žodis ar keli žodžiai, sakinyje turintys tam tikrą vaidmenį jo visumos atžvilgiu ir atsakantys į tam tikrus klausimus, yra sakinio dalys. Sakinio dalimis eina tik savarankiškos reikšmės žodžiai – vieni arba kartu su tarnybiniais žodžiais (prielinksniais, dalelytėmis): Jonas (kas?) grįžo (ką veikė?) namo (kur?) po pietų (kada?).Ne tik vienas, bet ir du ar daugiau savarankiškų žodžių gali sudaryti vieną sakinio dalį. Tokios sakinio dalys: papildinys sakinyje Vėl girdžiu griaustinį griaudžiant (ką girdžiu? – griaustinį griaudžiant), tarinys sakinyje Traukinys buvo bepradedąs važiuoti (Kas pasakyta apie traukinį? – buvo bepradedąs važiuoti), vietos aplinkybė sakinyje Gyvenu trys kilometrai už Vilniaus (Kur gyvenu? – trys kilometrai už Vilniaus). Taigi sakinio dalys gali būti vientisinės ir sudėtinės.
Sakinio dalis įprasta skirstyti į . Pagrindinės sakinio dalys nepriklauso kitoms sakinio dalims ir sudaro predikatinį sakinio centrą. Pagrindinėmis sakinio dalimis laikomi ir , jiems priskiriamas organizuojamasis sakinio vaidmuo: veiksnys žymi predikatinio (su sakinio laiku, modalumu, kartais – ir asmeniu siejamo) požymio turėtoją, o predikatinis požymis pasakomas tariniu. Sakinyje Jonas buvo pavargęs norima pasakyti, kad Jonui priskiriama su praeitimi sietina ypatybė „būti pavargusiam“, sakinyje Jonas eina namo veiksnys Jonas turi šiuo metu realią ypatybę „eiti“ ir pan.
Predikatinį sakinio centrą išplečia antrininkės sakinio dalys. Papildinys priklauso nuo tarinio, neretai yra būtinas tariniu einančio veiksmažodžio reikšmei papildyti (Jonas pjauna žolę).
Aplinkybės taip pat priklauso nuo tarinio, bet reiškiamos daugeliu įvairių žodžių ar jų formų (Jonas gyvena mieste, už miesto, prie miesto, šalia upės,..).
Pažyminys priklauso bet kokiai daiktavardžiu pasakytai sakinio daliai, dažniausiai veiksniui ir papildiniui, hierarchiškai tai labiausiai nutolusi nuo tarinio, taigi žemiausio rango sakinio dalis (Matau mėlyną dangų).
Kaip ir visos gramatinės kategorijos, sakinio dalys turi turinį ir formą. Bet kurios sakinio dalies turinys – jos atliekamoji funkcija (vaidmuo) sakinyje, kuri reiškiama tam tikrų formų rinkiniu, būdingu tam tikrai (šiuo atveju – lietuvių) kalbai. Iš formų, žyminčių tam tikrą sakinio dalį, visumos galima išskirti būdingiausias – tipines (bazines) – formas.
Formos požiūriu veiksnio pamatą (bazę) sudaro daiktavardžio ar jo atitikmens vardininkas, tarinio – veiksmažodžio asmenuojamosios formos, pažyminio – būdvardis ar kitas būdvardiškasis žodis (dalyvis, kai kurie įvardžiai ar skaitvardžiai), aplinkybės – prieveiksmis, papildinio – daiktavardžio netiesioginiai linksniai, pirmiausia – galininkas.
Sakinio dalių nesudaro vieni tarnybiniai žodžiai (prielinksniai, jungtukai, dalelytės) ir gramatiškai (sakinio dalių klausimais) su bet kuriomis kitomis sakinio dalimis nesusiję savarankiški sakinio žodžiai: įterpiniai (Žvirbliai, matyt, naudingi paukščiai), kreipiniai (Jonuk, nueik į parduotuvę).
Skiriant sakinio dalis taip pat atsižvelgiama į jomis einančių žodžių gramatinius ryšius, semantinius santykius, žodžių tvarką bei intonaciją, kartais į žodžių leksinių reikšmių ypatybes.
