Kalba
- Nuo indoeuropiečių iki baltų
- Senoji lietuvių raštija
- Lietuvių kalbos tarmės
- Kalba ir žmogus
- Kalba ir kalbėtojas
- Kalbos atsiradimo teorijos
- Kalbos kitimas ir jo priežastys
- Kalbotyra ir jos uždaviniai
- Kalbų klasifikacijos
- Kalbotyros kryptys
- Lietuvių kalbos tyrimų apžvalga ir žymiausi tyrėjai
- Komunikacijos samprata
- Kalbos funkcijos
- Kalbinį visuomenės elgesį reguliuojantys dokumentai
- Kalba ir tapatybė
- Kalba ir kultūra
- Kalba ir informacinė visuomenė
- Fonetika
- Kirčiavimas
- Leksika
- Žodžių daryba
- Rašyba
- Morfologija
- Sintaksė
- Skyryba
- Stilistika ir retorikos pagrindai
- Teksto kūrimas
- Kalbos tiriamojo darbo etapai
Kalbinį visuomenės elgesį reguliuojantys dokumentai
Tam tikru valstybės gyvavimo metu iškyla poreikis pasirinkti arba vieną kalbos atmainą (tokiomis aplinkybėmis susidarė daugelis Europos bendrinių kalbų), arba suteikti ypatingą statusą vienai ar kelioms valstybėje nuo seno vartojamoms kalboms (specialiais įstatymais oficialų statusą dviem ar daugiau kalbų yra suteikusios pvz., Airija, Belgija, Ispanija, Suomija, 7 valstybės – Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Prancūzija, Slovakija, Vengrija – kalbos įstatymu yra įtvirtinusios vienos valstybinės kalbos statusą). Taip atsiranda kalbos politika, kuri pagal pačius bendriausius bruožus gali būti dvejopa: 1) kalbų vartojimas, t. y. kalbos ar kalbų statusas tiesiogiai reglamentuojamas įstatymais; 2) kalbos politika įstatymais tiesiogiai nenustatyta, bet kalbų statusas ir vartojimas reglamentuojami kitais įstatymais.Pagrindinis Lietuvos kalbos politiką nustatantis ir kalbinį visuomenės elgesį reguliuojantis teisės dokumentas yra 1995 m. sausio 31 d. priimtas Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas, kuriame išplėtota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnio nuostata „Valstybinė kalba – lietuvių kalba“, o 2003 m. birželio 3 d. Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintos Valstybinės kalbos politikos gairės – dokumentas, kuriame išdėstyta lietuvių kalbos raidos skatinimo strategija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame Valstybinės kalbos politikos gairių priemonių plane numatyti konkretūs darbai strategijai įgyvendinti.
Pagal įstatymą valstybinė kalba privaloma teisės aktų leidimo, viešojo administravimo, švietimo, paslaugų ir kitose viešojo gyvenimo srityse; žiniasklaidos priemonėms, knygoms ir kitiems leidiniams, viešiesiems užrašams keliami kalbos taisyklingumo reikalavimai. Šis įstatymas dešimtyje straipsnių nustato valstybinės kalbos vartojimą viešajame Lietuvos gyvenime, valstybinės kalbos apsaugą, kontrolę ir atsakomybę už Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimus. Įstatymas nereglamentuoja Lietuvos gyventojų neoficialaus bendravimo ir religinių bendruomenių bei asmenų, priklausančių tautinėms bendrijoms, renginių kalbos. Valstybinės kalbos statuso ir taisyklingumo reikalavimus nutarimais ir rekomendacijomis skelbia Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Komisijos narių daugumos patvirtinti nutarimai turi įstatymo galią, už jų ir įstatymo nuostatų pažeidimus numatyta administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą (pvz.: 91(1) straipsnis. Valstybinės kalbos nevartojimas: Valstybinės kalbos nevartojimas įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose viešuose užrašuose – užtraukia baudą įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų litų.
Valstybinės kalbos nevartojimas Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei jų aprašuose, Lietuvoje parduodamų prekių vartojimo instrukcijose – užtraukia baudą įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams ar pareigūnams nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų.
Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatytus pažeidimus, – užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų litų.).
Rekomendacijos yra žemesni teisės aktai, už jų nesilaikymą baudos neskiriamos, tačiau visuomenė raginama jų laikytis, nes būtent per rekomendacijas teikiami pakaitai svetimiems žodžiams, kuriama terminų sistema.
