Kalba
- Nuo indoeuropiečių iki baltų
- Senoji lietuvių raštija
- Lietuvių kalbos tarmės
- Kalba ir žmogus
- Kalba ir kalbėtojas
- Kalbos atsiradimo teorijos
- Kalbos kitimas ir jo priežastys
- Kalbotyra ir jos uždaviniai
- Kalbų klasifikacijos
- Kalbotyros kryptys
- Lietuvių kalbos tyrimų apžvalga ir žymiausi tyrėjai
- Komunikacijos samprata
- Kalbos funkcijos
- Kalbinį visuomenės elgesį reguliuojantys dokumentai
- Kalba ir tapatybė
- Kalba ir kultūra
- Kalba ir informacinė visuomenė
- Fonetika
- Kirčiavimas
- Leksika
- Žodžių daryba
- Rašyba
- Morfologija
- Sintaksė
- Skyryba
- Stilistika ir retorikos pagrindai
- Teksto kūrimas
- Kalbos tiriamojo darbo etapai
Kalba ir informacinė visuomenė
Informacinės technologijos atlieka vis didesnį vaidmenį visuomenėje. Jos daro visa apimantį poveikį ne tik informatikams profesionalams (specialistams), bet ir visiems žmonėms. Šiuolaikinis žmogus jau neįsivaizduoja savęs be mobiliojo telefono, kompiuterio, interneto ir kitų elektroninių paslaugų. Optimistams atrodo, kad informacinės technologijos tarnauja žmonėms, kad kuriasi kitos kokybės visuomenė, vadinama informacinės visuomenės terminu. Kritikai teigia, kad žmogus tampa tiek priklausomas nuo naujų technologijų, kad ne žmogus jas valdo, o atvirkščiai – žmonės tampa jų vergais. Kartu keliamas dar vienas klausimas – kokia kalba informacinė visuomenė kalba ir kalbės su naujosiomis technologijomis? Pasigirsta teiginių, kad tų kalbų, kuriomis nekalbės informacinės technologijos, apskritai greitai neliks kalbų žemėlapyje. Todėl lietuvių kalbos visavertis funkcionavimas skaitmeninėje erdvėje tapo ypač svarbiu lietuvių kalbos išlikimo ir sklaidos veiksniu. Informacinėje visuomenėje kalbos gyvybingumą ir patrauklumą lemia galimybės greitai ir patogiai keistis daugiakalbe informacija, gauti paslaugas. Informacinės technologijos lietuvių kalbai atveria naujus bendravimo, tekstų rengimo, informacijos sklaidos ir paieškos būdus. Šiuolaikinių komunikacijų greitis ir geografinė aprėptis palengvina bendravimą lietuvių kalba, daugėja lietuviško turinio ir paslaugų internete, kuriami įrankiai, padedantys vartoti taisyklingą kalbą, tenkinantys specialiuosius vartotojų poreikius.Gimtoji kalba tampa vis svarbesniu informacinės visuomenės komponentu. Būtina gerai mokėti gimtąją kalbą. Tačiau čia susiduriama ir su kita klausimo puse. Europa yra daugiakalbė, todėl komunikavimas būtinas. Kasdien gaunami srautai informacijos įvairioms kalboms. Šiuo metu vyrauja didžiųjų, technologiškai pirmaujančių valstybių kalbos. Mažos šalys turi sukurti priemones, kaip efektyviau perteikti informaciją gimtąja kalba. Iškyla itin opūs kalbos, kaip vertybės, suvokimo, kalbos visumos įsisąmoninimo, terminologijos klausimai.
Ilgą laiką kalba nebuvo suvokiama kaip reikšminga pažinimo priemonė. Požiūris pasikeičia XX amžiuje. Kuriasi įvairių mokslų kalbos. Mokslo raida lėmė terminologijos tyrinėjimo, frazių ir terminų tikslinimo svarbą. Terminija gali stabdyti arba skatinti paties mokslo pažangą. Teorijų kaitos procese, atsiradus naujoms realijoms, tenka tikslinti terminus, nes nuo jų sampratos priklauso mokslinės medžiagos interpretavimas.
Kiekviena valstybė rūpinasi savo mokslo kalbos kūrimu, nes tai susiję su intelektiniu potencialu. Tačiau mokslo kalbą vartoja tik nedidelė visuomenės dalis. Kas kita – komunikavimo priemonės.
Siekiama, kad prie informacinės visuomenės kūrimo prisidėtų kiekvienas šalies pilietis. Vadinasi, informacinės technologijos kalba turi būti prieinama ir suvokiama kiekvienam, ji negali griauti gimtosios kalbos svarbiausių dėsnių, sistemos, o turi lanksčiai prie jų prisitaikyti.
Norint išlaikyti tautos kalbą, reikia sutelkti pastangas ir pritaikyti ją prie naujų sąlygų. Informatikos kalba reikalinga visai visuomenei. Kita vertus, pokyčiai šioje srityje tokie spartūs, kad lietuvių kalbos planavimas ir plėtra nebespėja laiku spręsti visų iššūkių.
