Kalba
- Nuo indoeuropiečių iki baltų
- Senoji lietuvių raštija
- Lietuvių kalbos tarmės
- Kalba ir žmogus
- Fonetika
- Fonetikos sąvoka
- Kalbos padargai
- Bendrinės kalbos fonetinė sistema
- Garsų ir jų žymenų rašte inventorius
- Garsų klasifikacija
- Skiemuo
- Fonetinė transkripcija
- Fonetinio nagrinėjimo tvarka
- Taisyklingos tarties reikalavimai ir normos
- Kirčiavimas
- Leksika
- Žodžių daryba
- Rašyba
- Morfologija
- Sintaksė
- Skyryba
- Stilistika ir retorikos pagrindai
- Teksto kūrimas
- Kalbos tiriamojo darbo etapai
Fonetinė transkripcija
Kadangi lietuvių kalbos rašyba paremta keliais principais (fonologiniu, morfofonologiniu (morfologiniu), istoriniu), tai raštas ne visada tiksliai rodo tarimą. Plg.: rašome laukdavo, bet tariame [laugdavo]; žodyje plyšį rašome dvi skirtingas raides y ir į, bet tariame tą patį ilgąjį balsį ir pan. Tam, kad būtų galima parodyti tikslų tarimą, žodžius reikia transkribuoti. Kitaip tariant, normalų, įprastą raštą paversti transkripcija.Transkripcija (lot. transcriptio – perrašymas) – tai atskirų kalbos elementų (garsų, fonemų, žodžių) ar net ištiso kalbos srauto (sakinių, tekstų) tikslus užrašymas pagal tarimą. Tam naudojami specialūs rašto ženklai. Transkripcija vadinama ir tų ženklų sistema.
Transkripcija naudojama kalbos mokslo ir praktikos reikalams. Be jos, žinoma, neapsieina fonetika ir fonologija. Taip pat ir dialektologija – nes reikia tiksliai užrašyti tarmių pavyzdžius ar tekstus. Transkripcija naudojama ir leksikologijoje bei leksikografijoje – kada reikia parodyti kokios nors svetimos kalbos žodžių tarimą.
Skiriama fonetinė ir fonologinė transkripcija. Fonetine transkripcija užrašyti pavyzdžiai pateikiami laužtiniuose skliaustuose. Fonologine transkripcija pavyzdžiai rašomi įstrižiniuose skliaustuose.
Lietuvių kalbos fonetinei transkripcijai 1930 m. pagrindus padėjo kalbininkas Jurgis Gerulis. Jis pasinaudojo 1925 m. Kopenhagoje priimta tarptautine fonetine transkripcija. Šią transkripciją sudarė Tarptautinė fonetikų asociacija, kuri transkripciją nuolat tobulina. Gerulio sudaryta vadinamoji kopenhaginė transkripcija lietuvių kalbotyroje yra visuotinai paplitusi.
