kalba literatūra istorija
A Ą B C Č D E Ę Ė F G H I Į Y J K L M N O P R S Š T U Ų Ū V Z Ž
 
400
1500
1600
1750
1822
1904
1988
ANTIKA
VIDURAMŽIAI
RENESANSAS
BAROKAS
APŠVIETA
ROMANTIZMAS IR REALIZMAS
XX A. LITERATŪRA
ŠIUOLAIKINĖ LITERATŪRA
LIETUVOS PROISTORĖ
 
LIETUVOS DIDVALSTYBĖS KŪRIMASIS
LDK CHRISTIANIZACIJA
LDK BAJORŲ RESPUBLIKA
LDK ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKOJE
ATR REFORMOS. VALSTYBĖS SUNAIKINIMAS
LIETUVA RUSIJOS IMPERIJOJE
MODERNIOJI LIETUVOS RESPUBLIKA
OKUPUOTA LIETUVA. SOVIETIZACIJA
ŠIUOLAIKINĖ LIETUVOS VALSTYBĖ
 
1009
1240
1387
1529
1569
1773
1795
1918
1940
1990

Kalba

Kalba > Fonetika

Fonetikos sąvoka

Žodis fonètika yra kilęs iš graikų kalbos (gr. phōnētikos „garsinis“, phōne „garsas“). Fonetikos sąvoka yra susijusi su garsiniu kalbos aspektu, paprasčiau tariant – su kalbos garsais. Taigi fonetika yra kalbotyros mokslo dalis. Kaip kalbotyros terminas, fonètika turi dvi reikšmes: 1. kurios nors kalbos garsų akustinių ir artikuliacinių savybių visuma, kitaip tariant, garsinė kalbos sandara, sistema; 2. kalbotyros šaka, tirianti garsinę kalbos sandarą, kitaip tariant, mokslas, tiriantis akustines ir artikuliacines kalbos garsų ypatybes.
Fonetikos objektas yra ne tik garsai (balsiai, dvibalsiai, dvigarsiai, priebalsiai), bet ir jų derinimo dėsniai, skiemuo, kirtis, priegaidė, intonacija.
Garsinė kalbos sandara gali būti nagrinėjama keliais aspektais. Tai artikuliacinis, akustinis, funkcinis ir ortoepinis. Atsižvelgiant į šiuos aspektus ir pati fonetika gali būti traktuojama dvejopai: a) fonetika plačiąja prasme ir b) fonetika siaurąja prasme.
Fonetika plačiąja prasme apima visus keturis minėtus aspektus. Fonetika siaurąja prasme paprastai skirstoma į artikuliacinę ir akustinę fonetiką. Funkcinis ir ortoepinis aspektai išsiskiria kaip gana savarankiškos dalys. Jos gali būti ir atskiros disciplinos. Su funkciniu aspektu yra susijusi atskira disciplina – fonologija. Taip pat palyginti savarankiška dalis yra ir ortoepija. Šis žodis yra graikiškos kilmės (gr.
orthoepeia < orthos „tiesus, taisyklingas“ + epos „šneka“). Tai – tartis, bendrinės kalbos fonetinių normų ir taisyklių visuma.
Fonetika plačiąja prasme dar gali būti skirstoma į bendrąją ir konkrečiąją. Bendroji fonetika tiria apskritai žmonių kalbai būdingus reiškinius. Jie dar yra vadinami fonetinėmis universalijomis. Pavyzdžiui, daugeliui kalbų būdingi priešakinės ir užpakalinės eilės balsiai, skardieji ir duslieji priebalsiai ir pan. Taip pat bendroji fonetika tiria ir nustato garsų analizės ir klasifikavimo būdus, kuria garsų analizės metodiką.
Konkrečioji fonetika tiria kurios nors vienos kalbos ar tarmės garsus. Ji paprastai dar skirstoma į aprašomąją (sinchroninę) ir istorinę (diachroninę). Aprašomoji fonetika domisi tam tikro kalbos ar tarmės laikotarpio garsų sistema, pavyzdžiui, XXI a. lietuvių bendrinės kalbos garsų sistema. Tačiau sinchroniškai galima tirti ir ankstesnių laikų sistemas, pavyzdžiui, Martyno Mažvydo raštų garsinę sistemą. Svarbu, kad sinchroniškai tiriant atskiri sinchroniniai etapai tarpusavyje nelyginami. Istorinė fonetika tiria garsų ir jų sistemų raidą ir kitimus. Čia svarbus lyginamasis aspektas – lyginami skirtingi sinchroniniai sluoksniai. Diachroninė fonetika remiasi raštų paminklais, lygina giminiškas kalbas ir tarmes, analizuoja įvairias garsų kaitas.
Atskira aprašomosios (sinchroninės) fonetikos dalis yra vadinamoji eksperimentinė fonetika. Ji garsų savybes tiria specialiais prietaisais ir naudoja eksperimentinius metodus. Akustinės garsų savybės tiriamos oscilografais, spektrografais. Artikuliacinėms savybėms tirti naudojami tokie metodai: palatografinis (vizualiai stebimas ir matuojamas liežuvio pakilimo pėdsakas, užfiksuotas ant gomurio), rentgenografinis (nustatoma kalbos padargų padėtis pagal profilines galvos ir kaklo rentgeno nuotraukas), kimografinis (popieriuje užfiksluojamos iš nosies ir burnos ertmių einančios oro srovės, taip pat gerklų virpėjimo kreivės), labiografinis (filmuojamas lūpų padėties kitimas) ir pan. Taip pat analizuojamos vizemos – matomojo kalbos trakto dalies vaizdai. Kaip matyti iš metodų apibūdinimų, eksperimentinė fonetika glaudžiai siejasi jau su nelingvistinėmis disciplinomis: fizika, anatomija, informatika ir pan. Pastaruoju metu eksperimentiniams tyrimams labai gelbsti modernios informacinės technologijos. Yra sukurtų gerų kompiuterinių programų tiek akustiniams, tiek artikuliaciniams kalbos garsų aspektams tirti.
Lietuvių kalbos žinynas. Fonetikos sąvoka.

Ar žinote, kad...