Kalba
- Nuo indoeuropiečių iki baltų
- Senoji lietuvių raštija
- Lietuvių kalbos tarmės
- Kalba ir žmogus
- Fonetika
- Kirčiavimas
- Leksika
- Žodžių daryba
- Rašyba
- Morfologija
- Sintaksė
- Skyryba
- Stilistika ir retorikos pagrindai
- Teksto kūrimas
- Bendrieji teksto kūrimo aspektai
- Bendrieji stilingo teksto reikalavimai
- Teksto planavimas
- Neverbalinės bendravimo priemonės
- Rašytinio teksto žanrai
- Rašytinio teksto kūrimas
- Viešojo kalbėjimo aspektai
- Viešųjų kalbų samprata, rūšys ir struktūra
- Kalbos tiriamojo darbo etapai
Bendrieji stilingo teksto reikalavimai
Visiems viešiems tekstams, nepriklausomai nuo jo rūšies ir žanro, keliami bendri reikalavimai – tekstas turi būti taisyklingas ir stilingas. Nuo antikos laikų žinomos keturios stiliaus dorybės: taisyklingumas, aiškumas, tinkamumas, estetiškumas. Šiuolaikiniai stilistai dar prideda kalbos grynumą, tikslumą, paprastumą, glaustumą ir gyvumą, o lietuvių stilistai į šią gretą dar įrašo ir logiškumą. Tik šių visų komponentų visuma gali užtikrinti, kad tekstas bus ir informatyvus, ir paveikus, ir estetiškas.Taisyklingumas – tai pripažintų gramatinių ir stilistinių variantų vartojimas. Nuo kalbos kultūroje apibrėžto taisyklingumo stilistikos normos kiek skiriasi, nes ši sąvoka apima ir kalbos estetiškumą, ir etiką, ir etiketo dalykus. Labai taisyklingas žodis gali nuskambėti neįtikinamai, o labai taisyklingi sakiniai pasirodyti monotoniški. Galima sakyti, kad stilistikoje taisyklingumas suprantamas plačiąja prasme.
Grynumas – šis reikalavimas tiesiogiai susijęs ne tik su kalbos grynumu (taisyklingumas = grynumas), bet ir su teksto komponavimu, stilistiniu jo parengimu. Grynumo priešas yra štampai, nuvalkioti epitetai, kanceliarizmai, kičas.
Aiškumas – kas netaisyklinga, negryna, daro tekstą neaiškų. Aiškumui ypač kenkia įmantrumas, teksto perkrovimas terminais, skaičiais, meninėmis priemonėmis, daugiareikšmiai žodžiai, sukuriantys dviprasmybes.
Paprastumas – kuo įmantresni žodžiai, tuo miglotesnė mintis. Net ir sunkiausią temą, painiausius politinius ar finansinius klausimus galima išdėstyti paprastais žodžiais.
Glaustumas – ši ypatybė yra kalbos aiškumo ir paprastumo palydovė. Labai svarbu atsirinkti, koks aforizmas, metafora, sentencija, patarlė ar palyginimas atskleis visą minties esmę. Glaustumui kenkia menkos žodyno atsargos, mąstymo padrikumas, prastas apsiskaitymas, teksto kompozicijos (ypač jos proporcijų) nepaisymas.
Gyvumas – apie jį sukasi visas stilistikos mokslas. Gyvesnis tekstas tampa ir nuo vykusios citatos, ir nuo šnekamosios kalbos elementų, ir nuo tropų, ir nuo pasirinktų skirtukų vartojimo. Gyvumas labai priklauso nuo teksto žanro, adresato ir konteksto.
Tinkamumas – tai mintys ir žodžiai, tinkami pačiam autoriui, temai, adresatui, laikui ir aplinkybėms.
Estetiškumas – estetiška kalba nebūtinai turi būti išpuošta ir išgražinta. Ji laikoma estetiška, jeigu yra tinkamai sutvarkyta, joje yra viso to, ko jai reikia ir kas jai tinka. Tekstas visiškai be puošmenų gali būti toks pat gražus (ar net gražesnis) negu išpuoštas, nes didžiausias papuošalas yra kilni žodžio, sakinio, konstrukcijos paprastybė plius svarus turinys.
Taigi, rašyti stilingai, vadinasi, rasti geriausią raišką savo mintims ir jausmams perteikti konkrečia tema, konkrečia proga, konkrečiu laiku, konkrečiam adresatui.
