Kalba
- Nuo indoeuropiečių iki baltų
- Senoji lietuvių raštija
- Lietuvių kalbos tarmės
- Kalba ir žmogus
- Fonetika
- Kirčiavimas
- Leksika
- Žodžių daryba
- Rašyba
- Morfologija
- Sintaksė
- Skyryba
- Stilistika ir retorikos pagrindai
- Teksto kūrimas
- Bendrieji teksto kūrimo aspektai
- Bendrieji stilingo teksto reikalavimai
- Teksto planavimas
- Neverbalinės bendravimo priemonės
- Rašytinio teksto žanrai
- Rašytinio teksto kūrimas
- Viešojo kalbėjimo aspektai
- Viešųjų kalbų samprata, rūšys ir struktūra
- Kalbos tiriamojo darbo etapai
Rašytinio teksto žanrai
Tradiciškai tekstai skirstomi į tipus (pasakojimas, aprašymas, samprotavimas), šie tipai pinasi ir esti mišrūs: juose susipina analogija ir kontrastas, pasakojimas ir aprašymas, informavimas ir iliustravimas, dar įsipina aliuzija, digresija, citavimas ir t. t. Pasakojimas – toks teksto tipas, kai apie kokį nors dalyką pasakojama plačiai, išsamiai ir nuosekliai. Aprašymas – toks teksto tipas, kai aprašomas dalykas pateikiamas vaizdingai, sukeliamas adresato pasigėrėjimas, emocijos. Samprotavimas – toks teksto tipas, kai autorius logiškai, nuosekliai dėsto mintis, argumentus, iš prielaidų daro išvadas, vertina, polemizuoja, siekia ką nors įrodyti.Tuos pačius tekstus, pasirinkus kitą atskaitos tašką, galima grupuoti dar kitaip.
Buitiniai – tai žmonių kasdienio bendravimo poreikiams ir asmeninei informacijai perteikti skiriami tekstai. Dažniau būna sakytinės formos (monologas, dialogas, pokalbis, ginčas ir t. t.), gali būti ir rašytinės (laiškas, interviu ir t. t.).
Meniniai – tai rašytojų kūrybinei išmonei atskleisti ir skaitytojų vaizduotės, jausmų ir minčių atradimams skirti tekstai, dažnai turintys perkeltinių prasmių. Būna įvairių formų (sakytinės, rašytinės, vaizdinės, mišrios) ir žanrų (liaudies pasakos, literatūrinės pasakos, komiksai, eilėraščiai, apsakymai, apysakos, pjesės ir t. t.).
Dalykiniai (moksliniai) – tai mokslinėms problemoms kelti, žinioms pateikti arba mokyti skiriami tekstai. Būna rašytinių, sakytinių ir mišrių formų (straipsnis, studija, vadovėlis, pranešimas, paskaita ir t. t.).
Publicistiniai (žiniasklaidos) – tai visuomenės gyvenimo problemas keliantys, aptariantys, informuojantys, žmonių aktyvumą skatinantys tekstai. Būna įvairių formų (rašytinių, sakytinių, vaizdinių, mišrių) ir žanrų (žinutė, straipsnis, reportažas, laiškas, interviu ir t. t.).
Administraciniai – tai teisininkų, administracijos darbuotojų, diplomatų ir kitų valstybės tarnautojų tvarkomi arba valstybinėms įstaigoms skiriami tekstai. Dažniausiai būna parengiami rašytinės formos (į sakymas, protokolas, prašymas, charakteristika, gyvenimo aprašymas, sutartis ir t. t.), bet gali būti perskaitomi ir žodžiu (įsakas, deklaracija ir kt.).
Religiniai – tai religijų istorijai, teorijai ir praktikai skiriami tekstai. Būna sakytinės ir rašytinės formų ir įvairių žanrų (pvz., Biblija, giesmės, maldos, pamokslai ir t.t.).
Mišrūs – tai įvairių požymių turintys tekstai (pvz., mokslo populiarinimo tekstai gali turėti ir mokslinio, ir publicistinio, ir meninio tekstų požymių). Būna sakytinės, rašytinės, vaizdinės ir mišrios formų bei įvairių žanrų (pvz., buitinės ir meninės kalbos laiškas, dalykinis ir publicistinis straipsnis ir t. t.).
Mokomieji – tai mokinių mokykloje kuriami įvairūs tekstai, atsižvelgiant į tikslus, paskirtį, žanrų reikalavimus, mokantis atrasti savo rašytinę raišką ir atpažinti savąją kūrybinę savastį. Būna sakytinės, rašytinės, vaizdinės ir mišrios formų, siekiama laikytis tam tikrų žanrų reikalavimų.
