Kalba
- Nuo indoeuropiečių iki baltų
- Senoji lietuvių raštija
- Lietuvių kalbos tarmės
- Kalba ir žmogus
- Fonetika
- Kirčiavimas
- Leksika
- Žodžių daryba
- Rašyba
- Morfologija
- Sintaksė
- Skyryba
- Stilistika ir retorikos pagrindai
- Teksto kūrimas
- Bendrieji teksto kūrimo aspektai
- Bendrieji stilingo teksto reikalavimai
- Teksto planavimas
- Neverbalinės bendravimo priemonės
- Rašytinio teksto žanrai
- Rašytinio teksto kūrimas
- Viešojo kalbėjimo aspektai
- Viešųjų kalbų samprata, rūšys ir struktūra
- Kalbos tiriamojo darbo etapai
Teksto planavimas
Lotynų kalba planus reiškia lygus, tiesus, suprantamas. Taigi planas yra tiksli ir aiški būsimo teksto schema. Planas gali būti paprastas ir sudėtinis. Paprastu planu tik išvardijami svarbiausi klausimai, atskleidžiantys turinį, neleidžiantys nukrypti nuo temos. Paprastas planas turi drausminamąją paskirtį – jis įpareigoja laikytis tvarkos ir rengiantis rašyti, ir rašant. Sudėtinis planas visada turi tris pagrindines dalis: įžangą, dėstymą ir pabaigą. Dėstymas paprastai skirstomas smulkiau į skyrius, poskyrius, punktus ir papunkčius. Skyrių dalijimas į punktus ir papunkčius turi remtis loginiu principu: kiekvienas punktas turi padėti temai ir tikslui, vienas į kitą įsilieti. Geras skirstymas yra toks, kai jaučiama dalių priklausomybė, ryšys ir santykis, kai jos tarsi kyla viena iš kitos, viena kitą paaiškina ir užbaigia.Rašomo teksto variantų skaitymas ir aptarimas – taip pat svarbus teksto rašymo etapas. Retas kuris gali vienu prisėdimu parašyti beveik netaisytiną tekstą. Parašius planą, reikia jį perskaityti, apmąstyti, pasverti jo logiką. Parašius pirmąjį juodraštinį variantą, vėl reikia skaityti ir jau taisyti – redaguoti. Skaitant reikėtų vertinti bendrą teksto struktūrą, kalbos, rašybos ir skyrybos klaidas, problemos aktualumą, argumentavimo pagrįstumą, įsitikinti, ar pasirinktas žanras ir stilius atitinka rašymo tikslus ir adresatą. Nedera pamiršti ir pastraipų struktūros – pastraipa susideda iš teminio sakinio, aiškinamųjų sakinių ir apibendrinamojo sakinio (nebūtinai tokia eilės tvarka). Pastraipa pradedama iš naujos eilutės ir paprastai skiriama vienai problemai (vienam aspektui) – tam joje ir yra teminis sakinys.
